Nuo jungos iki kapitono

Išskirtinė jo istorija, kai iš Jomantų kaimo Telšių apskrityje tėvams mirus 14-metis išėjo į Liepoją. Jūrininko karjerą jis pradėjo nuo jungos burlaivyje. Panašių istorijų burlaivių eroje buvo daugybė, tačiau ne kiekvienam jungai būdavo lemta tapti didelių keleivinių lainerių kapitonu.

L. Stulpinas keleivinio laivo „Lithuania“ kapitonu paskirtas 1909 m., kai jam buvo 37-eri. Dabar ir jaunesni žmonės tampa jūrinių laivų kapitonais, tačiau anais laikais nuo burlaivio jungos iki kapitono išaugti per 20 m. buvo laikoma sėkme.

Per tą laiką jis baigė Liepojos jūrų mokyklą (1903 m.), plaukiojo Latvijos ir Estijos burlaiviuose, 5 m. tarnavo ledlaužyje „Ledokol II“, kur dalyvavo ekspedicijoje į Šiaurės ašigalį, dirbo šturmanu laivuose „Livonia“, „Estonia“.

Be „Lithuania“, nuo 1911 m. buvo garlaivio „Birma“ kapitonu, nuo 1913 iki 1918 m. – laivo „Russia“ kapitonu.

L. Stulpinas buvo vertinamas kaip profesionalus jūrų kapitonas.

Tai buvo dideli iš Europos į Ameriką per Atlanto vandenyną plaukioję keleiviniai laivai. Rusijos imperijos prekybos laivyne tapti tokio laivo kapitonu galėjo tik patyręs ir tam tikrų jūrinių savybių turėjęs žmogus.

Būti keleivinio laivo kapitonu buvo didžiulė atsakomybė, nes tuose laivuose, be kelių šimtų įgulos narių, būdavo ir dar po kelis šimtus keleivių. Visas didžiulis laivo ūkis, jo saugumas, atsakomybė guldavo ant vieno žmogaus – laivo kapitono pečių.

L. Stulpinas buvo vertinamas kaip profesionalus jūrų kapitonas. Imponavo ir jo savybės – ramus, šaltakraujis, priimantis pamatuotus sprendimus. Nestandartinėje situacijoje, kai jo laivas „Birma“ užplaukė ant seklumos, kapitonas elgėsi profesionaliai, todėl nė vienas žmogus nenukentėjo.

Asmenybė: L. Stulpinas – Lietuvos jūreivystės simboliu tapęs jūrų kapitonas. V. Matučio nuotr.

Ypatingas dešimtmetis uoste

Ne dėl darbo jūrų kapitonu Rusijos imperijos laivyne L. Stulpinas yra vertinamas Lietuvoje ir laikomas mūsų šalies jūreivystės simboliu.

Naujas L. Stulpino veiklos etapas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kai žlugus Rusijos imperijai ir jos prekybiniam laivynui jis grįžo į Lietuvą ir 1919 m. buvo paskirtas Lietuvos konsulu Liepojoje.

Į patyrusį jūrų kapitoną Lietuvos jūreivystės kūrėjų akys nukrypo 1923 m., kai Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą, o su juo ir Klaipėdos uostą. Tuomet reikėjo jūreivystę suvokiančio, pasaulį mačiusio patyrusio jūrininko, kuris padėtų sustyguoti, kaip turi veikti jaunos Lietuvos atgautas uostas.

L. Stulpinas 1923 m. tapo ne tik pirmuoju Klaipėdos uosto kapitonu, bet ir kurį laiką buvo pirmuoju šio uosto viršininku. Vėliau kaip uosto viršininką jį pakeitė kiti, kurie labiau išmanė statybas, nes uostą reikėjo atstatyti. L. Stulpinas liko uosto kapitonu ir juo dirbo 10 m. iki 1933-iųjų, kol leido sveikata.

Prisimenama, kad L. Stulpinas buvo iniciatyvus, turėjo daugybę idėjų, dažnai jas siūlydavo Lietuvos Vyriausybės nariams. L. Stulpinas pasižymėjo įtaigumu, mokėjo įtikinėti, jis buvo savotiškas autoritetas. Tais laikais Lietuva turėjo itin mažai jūrininkų, o juo labiau jūrų kapitonų.

L. Stulpinas Vyriausybėje, Seime, susitikimuose su verslininkais kėlė klausimus dėl Lietuvos laivyno kūrimo, įtikinėjo, kad būtina investuoti į Klaipėdos uostą, kad jūrinio verslo vystymas pasaulio valstybėms duoda daug naudos.

Per dešimtmetį, kai L. Stulpinas buvo uosto kapitonu, keitėsi Klaipėdos uosto laivybos sąlygos. Buvo tvarkomi molai, krantinės, švyturiai, laivininkystės ženklai, remontuojami uosto valdymo statiniai.

L. Stulpinas Klaipėdoje siejamas ir su Jūrininkų mokyklos steigimu, buvo vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorių, tapęs jos garbės pirmininku.

Atsiminimas: biustas L. Stulpinui ant namo Sankryžos g. 7, kur jis gyveno ir dirbo būdamas Klaipėdos uosto kapitonu. „Commons.m.wikimedia.org“ nuotr.

Tarsi tęsiama kapitono veikla

Sovietmečiu iškilios tarpukario Lietuvos jūrinės asmenybės L. Stulpino vardas buvo užklotas dirbtine užmarštimi. Jis vėl prisimintas ir kaip jūrinis simbolis iškilo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dar netgi ir anksčiau.

Vykstant „perestroikai“, Sovietų Sąjungoje atleidus varžtus, dar 1988 m. Klaipėdoje buvo įkurta iniciatyvinė Liudviko Stulpino įamžinimo grupė. Ji pirmiausia pasirūpino, kad Smiltynės kapinaitėse būtų atstatytas sugriautas L. Stulpino paminklas. Taip pat prie namo Sankryžos g. 7, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas, buvo pridėtas skulptūrinis jo biustas.

Po kurio laiko L. Stulpino vardu Klaipėdoje pavadinta buvusi 28-oji vidurinė mokykla, joje atidarytas L. Stulpinui skirtas muziejus. Apie L. Stulpiną pradėti kurti filmai. Lietuvoje dažniausiai jis prisimenamas kaip pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas.

Istorija: Klaipėdos uostas apie 1925 m., tai yra iš tų laikų, kai jo kapitonas buvo L. Stulpinas. V. Matučio nuotr.

Beveik visur iškeliama ir pikantiška jo gyvenimo detalė. 1912 m., kai Atlanto vandenyne skendo garsiausias visų laikų keleivinis laivas „Titanikas“, L. Stulpino laivas „Birma“, būdamas maždaug už 100 jūrmylių, priėmė SOS signalą ir plaukė jam padėti. Pagalbos neprireikė, nes kol atplaukė, „Titanikas“ jau buvo nuskendęs, o likusius gyvus katastrofos liudininkus jau buvo surinkęs pirmiau atvykęs laivas „Carpathia“

Prieš tai L. Stulpino laivas „Birma“ Baltijos jūroje žiemą buvo išgelbėjęs žūstančio vokiečių burlaivio įgulą.

L. Stulpiną kaip Lietuvos jūreivystės simbolį padarė ir tai, kad 2013 m. buvo įsteigtas jo vardo medalis, kuriuo už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanojami uosto ir laivybos veiklai nusipelnę žmonės. Šis medalis Lietuvos jūrinėje bendruomenėje yra ypač vertinamas, jis liudija, kad medaliu apdovanotas žmogus tarsi tęsia L. Stulpino pradėtus Lietuvos kaip jūrinės valstybės puoselėjimo darbus.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.