Pasklidusi žinia, kad liepą įsigaliosiantis Probacijos įstatymas atlapos duris net trims tūkstančiams nuteistųjų, gyventojams jau varo baimę, gundo ginkluotis dujų balionėliais ir skatina kalbas apie būsimą nusikalstamumo protrūkį.

Grįš ir į Klaipėdą

Vakarų Lietuvoje laukiama nuo 300 iki 400 sugrįšiančių buvusių kalinių. Uostamiestyje turėtų apsigyventi kelios dešimtys anksčiau į laisvę išėjusių nuteistųjų.

Masinis kalinių paleidimas kelia nerimą ne tik gyventojams, policijos pareigūnai suka galvas, kaip pažaboti gresiantį nusikalstamumo protrūkį, o nakvynės namų darbuotojai pirštais skaičiuoja likusias laisvas apgyvendinimo vietas.

Darbo krūvis išaugs ir teritoriniams Pataisos inspekcijų padaliniams, kurie nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujam įstatymui pervadinti į Probacijos tarnybas.

„Tačiau kalėjimų durys neatsivers masiškai. Nuteistieji, dar prieš gerą pusmetį sužinoję apie naująjį Probacijos įstatymą, kuris pakeis paleidimo į laisvę tvarką, nustojo teikti prašymus. Kadangi anksčiau sprendimus priiminėjo teismai, o nuo šiol tokius prašymus dėl lygtinio paleidimo svarstys prie pataisos namų sudarytos komisijos, nuteistieji pamanė, kad komisijos bus liberalesnės“, – situaciją aiškino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktorius Juras Kilijonas.

Tarnybos vadovo teigimu, į laisvę panorę ištrūkti nuteistieji visi vienu metu tikrai negrįš į gimtąsias vietas.

„Trys tūkstančiai pareiškimų susikaupė per ilgą laiką. Tačiau tai tikrai nebus masinė amnestija“, – pastebėjo J.Kilijonas.

Nors vienų komisijų požiūriu lygtinis paleidimas į laisvę yra sveikintinas reiškinys, – valstybei nebereikės išlaikyti tokio didelio skaičiaus nuteistųjų, o laisvė esą paskatins buvusius kalinius atversti naują savo gyvenimo puslapį.

„Tokiose komisijose dažnai būna visuomenės atstovų. Tačiau aš esu girdėjęs ir priešingų nuomonių, kur prabylama apie tai, kad reikėtų griežčiau vertinti tokius prašymus ir atidžiau nagrinėti visas aplinkybes“, – pastebėjo J.Kilijonas.

Per dieną – 10 prašymų

Prie pataisos namų sudarytų komisijų sprendimus dar turės tvirtinti teismas, todėl sunkiai prognozuojama, per kokį laikotarpį laisvė nušvis visiems 3 tūkst. kalinių.

„Kažkas mėgino skaičiuoti, kad komisija vieno nuteistojo prašymą trumpiausiai nagrinėja apie pusvalandį, tačiau teigiama, kad per dieną galima išnagrinėti ne daugiau kaip 10 paraiškų“, – tikino J.Kilijonas.

Todėl teigiama, kad daugiau paleistų kalinių laisvėje atsiras liepos pabaigoje arba net po kelių mėnesių.

Naujasis Probacijos įstatymas numato ir daugiau naujovių lygtinio paleidimo srityje.

„Anksčiau į laisvę išėję asmenys privalėdavo naktis leisti namuose, registruotis bausmės vykdymą prižiūrinčiame organe. O dabar tiek bausmės atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo atveju numatoma daugybė naujovių. Pavyzdžiui, apšmeižus asmenį, gali nuteistajam atsirasti įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiojo“, – aiškino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos vadovas.

Dirbti nenori

Įstatymas numato ir privalomai gydytis priklausomybės ligas, jei nuteistasis sutinka. Taip pat gali atsirasti įpareigojimas auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus.

„Gali būti įpareigojimas pradėti dirbti ir mokytis. Tai reiškia, kad nuteistasis privalo registruotis darbo biržoje, o mes sekame, atsisako jis ar ne pasiūlytų darbų“, – aiškino J.Kilijonas.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, pernai biržoje užsiregistravo 103 iš įkalinimo įstaigų sugrįžę asmenys, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai, o įsidarbino tik 43.

Šiemet per pirmąjį metų ketvirtį užregistruoti 33 iš įkalinimo įstaigų sugrįžę asmenys, tačiau įsidarbino vos 5.

Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje registruota 60 asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų.

„Jei asmuo nesilaiko tokio įpareigojimo ir nenori dirbti, galima kreiptis į teismą ir iš naujo svarstyti, ar tikrai toks asmuo pasitaisė ir galbūt jam laikas grįžti į pataisos namus“, – pastebėjo pareigūnas.

Į laisvę pirma laiko išėję nuteistieji gali būti įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programose.

„Tai yra smurtinį elgesį keičiančios ar kitos korekcinės programos, kuriose mokoma pažinti gyvenimo vertybes“, – tikino pašnekovas.

Segės elektronines apyrankes

Baudžiamojo poveikio priemone gali tapti ir nemokami darbai, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.

Dar viena naujovė – elektroninis stebėjimas. Teisingumo ministerija dvejiems metams išsinuomojo 100 elektroninių apyrankių, kurios leis stebėti pirma laiko į laisvę išėjusius asmenis.

„Galėsime gauti informacijos, ar asmuo nepažeidė įpareigojimo būti namuose bei nesilankyti tam tikrose vietose“, – pasakojo J.Kilijonas.

Probacijos tarnybos priežiūroje daugiausia yra už vagystes teistų asmenų.

„Tik už apysunkius ir lengvus nusikaltimus, išbuvus dalį bausmės, galima taikyti lygtinį paleidimą. Mūsų skaičiavimais, didesnė dalis nuteistųjų stengiasi gyvenimą kurti iš naujo. Tačiau apie 10 proc. vos pabuvę laisvėje, netrukus vėl sugrįžta į įkalinimo įstaigas“, – pasakojo J.Kilijonas.

Laukia nusikaltimų bangos

Šiuo metu Lietuvos kalėjimuose yra apie 10 tūkst. nuteistųjų. Palyginti su kitomis ES šalimis, šis nuteistųjų skaičius yra itin didelis, nes užsienio valstybėse suskaičiuojama tris kartus mažiau kalinių.

„Kitose šalyse laisvės atėmimo bausmės keičiamos į pinigines bausmes: ir valstybė gauna naudos, ir nuteistasis bausmę jaučia kišene. O kai nuteistasis atsiduria už grotų, jo socialiniai ryšiai nutrūksta, ir valstybė turi jį išlaikyti, o vėliau investuoti pinigus į socializacijos procesą“, – aiškino J.Kilijonas.

Tai, kad masinis kalinių paleidimas gyventojams kelia nerimą, pareigūnai tikino žinantys, tačiau politinius sprendimus komentuoja nenoriai.

„Paskutinė amnestija buvo 2003 metais. Buvo nuomonių, kad masinis kalinių paleidimas į laisvę nepasiteisina. Laisvei žmogų reikia paruošti“, – pastebėjo J.Kilijonas.

Po tokių masinių paleidimų policijos pareigūnai ima stebėti staiga į viršų kylančią nusikalstamumo statistikos kreivę.

Prognozuojama, kad ypač didelė dalis lygtinai į laisvę paleistųjų gali pasklisti po kaimiškąsias vietoves.

„Jei daugiau paleis į laisvę, mes jų daugiau turėsime ir sugauti. Juk dauguma tokių asmenų sugrįžta prie buvusių nusikaltimų. Darbo nėra, gyventi nėra iš ko, tokie asmenys sunkiai atsispiria pagundai nusikalsti“, – tvirtino Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Raimundas Vaitkevčius.

Pareigūnai nesistebi, kad tokiose vietovėse gyvenantys senyvo amžiaus vieniši pensininkai pagrįstai baiminasi masinio kalinių paleidimo.

Nakvynės namuose neužsibūna

Klaipėdos nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė pastebėjo, kad nuteistieji iš anksto domisi, ar išėję į laisvę galės apsigyventi nakvynės namuose.

„Tokių laiškų iš įkalinimo įstaigų dažniausiai sulaukiame pavasarį. Jei žmogus atitinka mūsų reikalavimus, mes buvusių kalinių neišskiriame. Pirmiausia žmogus turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdoje, antra – jis privalo turėti medicininę pažymą, kuri galioja 12 mėnesių“, – aiškino A.Kontrimaitė.

Trumpalaikę socialinę globą Klaipėdos nakvynės namuose šiuo metu gauna 102 asmenys.

„Iš viso pas mus yra 122 vietos. Iš tiesų neramu: jei didelis skaičius buvusių kalinių pasiprašytų, ar turėtume tiek vietų?“ – svarstė A.Kontrimaitė.

Vasarą nakvynės namuose atsiranda laisvų vietų, tačiau žiemą jas užplūsta benamiai.

„Šiuo metu mes turime 8 iš įkalinimo įstaigų sugrįžusius gyventojus. Tačiau už pažeidimus esame nutraukę ne vieną sutartį su tokiu gyventoju. Daug jų prapuola nežinia kur. Labai didelė dalis imasi senos veiklos ir grįžta į įkalinimo įstaigas“, – tikino nakvynės namų vadovė.

A.Kontrimaitė pastebėjo, kad dažniausiai iš įkalinimo įstaigų sugrįžta darbingo amžiaus vyrai, bet jie nenori dirbti.

„O iš darbo biržos sąrašų išbraukti asmenys netenka galimybės gyventi nakvynės namuose“, – pabrėžė A.Kontrimaitė.

Šiuo metu Klaipėdos mieste probacijos tarnybų įskaitoje yra 400, Klaipėdos apygardoje – 1,2 tūkst. nuteistųjų.