Paradoksas – nors Lietuvoje ir Klaipėdoje paskelbta gripo epidemija, beveik niekas neserga. Būtent tokia išvada peršasi peržiūrėjus "Sodros" duomenis apie nedarbingumo pažymėjimus.

Darbas svarbesnis už ligą

Paskutiniąją lapkričio savaitę mieste sirgo 3 193 gyventojai. Tačiau dėl nedarbingumo pažymėjimų kreipėsi perpus mažiau žmonių.

Lapkričio pabaigoje pandeminis gripas pasiglemžė trisdešimtmetės mokytojos gyvybę. Socialinė pedagogė net sirgdama neėmė nedarbingumo pažymėjimo, taip tikėdamasi nuo nepriteklių apsaugoti šeimą – bedarbį vyrą ir mažametę dukrelę.

Tačiau ši visoje Lietuvoje pagarsėjusi tragiška istorija, regis, nieko nereiškia. Akivaizdžiai sergančių žmonių ir šiandien galima pamatyti daugybėje viešų vietų.

Pavyzdžiui, kad ir uostamiesčio prekybos centruose, kur sergančios pardavėjos sėdi prie kasos su arbatos puodeliu rankoje. Būtent tokį vaizdą ne vienam klaipėdiečiui trečiadienio vakarą teko matyti ir vadinamojoje pramogų sostinėje.

Finansiniai sumetimai svarbesni už sveikatą – dabar susiduriama su tokia realybe.

Sergančiajam – mažiau litų

Nuo gegužės pakeista nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka iš tiesų gerokai praretino ligonių gretas.

Tai patvirtina ir "Sodros" Klaipėdos skyriaus pateikti šių ir praėjusių metų duomenys.

Gydytojai taip pat pastebi gerokai sumažėjusį išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičių. Kartais net primygtinai siūlant pabūti namuose, ligonis purto galvą.

"Dėl naujos pašalpų apmokėjimo tvarkos sirgti nelabai išeina, o tuo labiau – piktnaudžiauti. Pas mus visos naujovės nukreiptos prieš pacientą, kad jam būtų blogiau", – tvirtino Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.

Pasak Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Loretos Jankauskienės, naujoji apmokėjimo tvarka žmones priverčia gerokai paskaičiuoti ir pagalvoti, ar verta imti nedarbingumo pažymėjimą.

"Sergantis žmogus finansiškai tikrai nukenčia", – pridūrė vadovė.

Ligos pašalpą pirmąsias porą nedarbingumo dienų moka darbdavys. Nuo trečiosios dienos pašalpa mokama iš "Sodros" lėšų. Jos dydis – nuo trečios iki septintos dienos būna 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. pašalpos gavėjo uždarbio.

Nubyrėjo simuliantai

L.Jankauskienė spėjo, kad išduodamų nedarbingumo pažymėjimų sumažėjo ne tik dėl finansinių priežasčių.

"Įmonės pirmiausiai atsikratė tais darbuotojais, kurie prieš tai dažnai sirgo arba slaugė vaikus. Tad labai didelių pokyčių dėl išduodamų pažymėjimų ir pacientų antplūdžio jau nejutome net per gripo epidemiją", – teigė poliklinikos vadovė.

Pasitaiko, kad ligonis paima gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau darbdaviui taip ir nepristato.

Pasak L.Jankauskienės, gydytojas negali priversti pacientą imti nedarbingumo pažymėjimą. Tokiais atvejais atsakomybė tenka pačiam ligoniui.

Bendrovės "Mano šeimos gydytojas" vadovas Darius Balčiūnas taip pat patvirtino apie rečiau išduodamus nedarbingumo pažymėjimus.

"Nebėra taip, kad žmonės imtų nedarbingumo lapelį dėl lengvų sveikatos sutrikimų. Manyčiau, jog nubyrėjo simuliantai", – teigė gydymo įstaigos vadovas.

Tačiau D.Balčiūnas pastebėjo, kad per gripo epidemiją nė vienas neatsisakė siūlomos pažymos ir gydėsi namuose.

Tiesa, gydytojas nesiėmė prognozuoti už tuos, kurie sirgdami nesikreipė į gydymo įstaigas ir galbūt gydėsi savarankiškai.

Gydyklų vadovai pasidžiaugė galimybe per gripo epidemiją nedarbingumo pažymėjimus rezervuoti telefonu – taip buvo užkirstas kelias ligai plisti ir sumažintas darbo krūvis medikams.

Gripą "prakosėja" darbe

Pasak Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko Edvardo Šalkauskio, darbdaviai kreivai žiūri į sergančius pavaldinius ir nenori, kad šie sirgtų.

Profesinės sąjungos signalų nesulaukia apie tokius atvejus – žmonės patys sąmoningai atsisako nedarbingumo pažymėjimų.

Anot E.Šalkauskio, sergantį žmogų atleisti nėra lengva, o žmonės ir patys sveikatą aukoja dėl sotesnės ateities – gąsdina kitais metais brangsianti elektra bei išaugsiančios išlaidos.

Profesinės sąjungos vadovas neslėpė, kad anksčiau labiau apsimokėjo sirgti. Tačiau dabar situacija kita.

"Geriau darbe ligą "prakosėja", bet nedarbingumo pažymėjimo neima. Darbo užmokesčiai ir taip sumažėję, o sergant ligos pašalpa tesiektų vos 40 proc. uždarbio. Kai buvo didelės algos, žmonės prisiėmė kreditų", – paaiškino pirmininkas.

Valstybė verčia sukčiauti

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas Aras Mileška tikino, kad sergančius darbuotojus galima vertinti dvejopai.

Darbdaviui nenaudinga, jei pavaldinys serga kelias dienas. Tokiu atveju įmonės vadovui tenka didesnė našta, nes už pirmąsias darbuotojo ligos dienas moka būtent jis.

Kaip pliusą darbdaviui A.Mileška įvertino situaciją, kai darbuotojas serga ilgai ir dar eina į darbą. Tada pinigus jam moka "Sodra".

"Taip verčia elgtis pati valstybė, nes visą naštą už darbuotojus stengiasi perkelti ant darbdavio pečių", – tvirtino viceprezidentas.

Pasak A.Mileškos, su per gripo epidemiją susirgusiu darbuotoju geriau susitarti ir kelioms dienoms išleisti jį namo gydytis. "Iškritus visai komandai patirtume didesnių nuostolių", – pridūrė darbdavių atstovas.

Komentuoti bijo?

"Ne mūsų kompetencija komentuoti ar daryti prielaidas", – paaiškino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė, paprašyta pakomentuoti skirtingą pernai ir šiemet išduotų nedarbingumo pažymėjimų statistiką.

Per pirmąją gruodžio savaitę "Sodra" uostamiestyje ir Klaipėdos rajone kasdien vidutiniškai sulaukdavo po 254 prašymus dėl ligos pašalpos skyrimo. Per savaitę iš viso priimti 1522 prašymai.

Šių metų lapkritį per dieną vidutiniškai buvo pateikiami 187 prašymai.

"Sodrai" pateikti prašymai dėl ligos pašalpos

2008 metais 2009 metais

kovas 6353 8626

gegužė 5876 3881

rugpjūtis 4663 2854

spalis 6582 3784

lapkritis 5918 3918

iš viso 67 351 50 904

Vytauto Liaudanskio nuotr.