Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl rajono žemių – veiksmai

2017-10-19 11:49

Klaipėda kreipsis į Vyriausybę, kad prie miesto būtų prijungtos pašonėje esančios ir dabar rajonui priklausančios gyvenvietės. Pabrėžiama, kad čia įsikūrę miesto žmonės, kurie Klaipėdoje dirba, gydosi, lanko jos švietimo įstaigas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atsižvelgė į gyventojų norą

Klaipėdos taryba sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl teritorijos, įsiterpusios tarp miesto ir magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja, paprasčiau vadinamo Palangos plentu, priėmė vakar.

Į šią teritoriją patenka dalis Aukštkiemių, Tauralaukio kaimas, Glaudėnai, Kalotė, Purmaliai ir sodų bendrija "Pakrantė". Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad šis sprendimo projektas parengtas, atsižvelgiant į gyventojų išreikštą poziciją.

Uostamiesčio savivaldybė yra gavusi Aukštkiemių kaimo gyvenamųjų namų komplekso "Žaliasis slėnis" bendruomenės pirmininko prašymą, kad jų gyvenamoji teritorija būtų prijungta prie miesto. Jį palaikė 112 šio kvartalo gyventojų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas akcentavo, kad norimos prisijungti teritorijos yra miesto įtakos zonoje. Tai numatyta miesto bendrajame plane.

"Tai dokumentas, kuriuo mes gyvename", – tvirtino vadovas.

Norėjo prisijungti daugiau

Miesto tarybos narys Arūnas Barbšys siūlė išplėsti teritoriją, dėl kurios prijungimo bus kreipiamasi į Vyriausybę. Ragino pridėti Kalotės dalį už geležinkelio, kad gyvenvietė nebūtų suskaidyta.

Politikas taip pat pastebėjo, kad niekam ne paslaptis, jog daug klaipėdiečių važiuoja nakvoti į priemiesčius. Ir į "Žaliąjį slėnį", ir į kitą Palangos plento pusę.

"Anksčiau ar vėliau tos teritorijos turi tapti miesto dalimi. Kartu mes jų gyventojams turime pasiūlyti paslaugas", – pabrėžė A.Barbšys.

Tarybos narė Nina Puteikienė teigė, kad savivaldybė nesugeba parūpinti turimomis teritorijomis. Atkreipė dėmesį, kad skęsta kai kurios sodų bendrijos, Tauralaukyje trūksta infrastruktūros.

S.Budinas pabrėžė, kad rūpinamasi visa miesto infrastruktūra. Direktorius priminė, kad Tauralaukyje jau pradėti arterijų asfaltavimo darbai, taip pat projektuojamos kitos.

"Per trejus metus šiaurinėje Tauralaukio dalyje gatvės bus išasfaltuotos", – teigė vadovas.

N.Puteikienė stebėjosi, kodėl posėdyje nėra Klaipėdos rajono savivaldybės mero, administracijos direktoriaus: "Viskas vyksta be diskusijos, dialogo. Šiam sprendimui nepritarsiu."

Abejojo, kad sutiktų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas viešojoje erdvėje ne kartą yra minėjęs, kad tik nuo bendruomenės noro priklauso, ar žmonės gyvens rajone, ar mieste. Tačiau jis abejojo, kad rajono taryba sutiktų atiduoti savo žemes miestui.

S.Karbauskas taip pat akcentavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė daug investuoja, jog patenkintų Sendvario seniūnijos gyventojų poreikius ir lūkesčius.

Tačiau, specialistų teigimu, procedūras Vyriausybė gali pradėti ir be rajono savivaldybės sutikimo. Svarbiausias gyventojų noras, tad bus vykdoma jų apklausa.

Tuo pačiu sprendimu miesto taryba pritarė, kad būtų prijungtos teritorijos, esančios prie pietinės miesto ribos. Joje vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, dominuoja žemės ūkio paskirties sklypai.

Paskutinį kartą Klaipėdos miesto ribos buvo keistos 2012 m. Tada buvo atitraukta savivaldybės riba nuo vakarinės Kuršių marių pakrantės ties Neringos savivaldybės administracinėmis ribomis.

Didysis miesto administracinių ribų keitimas vyko 1996 m. Tada prie Klaipėdos buvo prijungta nemaža dalis rajono teritorijų.

Prijungus numatomas teritorijas šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse, Klaipėdos savivaldybės plotas padidėtų 1,32 tūkst. ha.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų