Lietuvės pasiryžusios tapti surogatinėmis motinomis. Tačiau – tik už pinigus. Taip gimdyti vaiką dažniausiai ryžtasi skolų turinčios, į sunkią finansinę situaciją patekusios ir vyresnės nei 25 metų motinos.

Gimdymas – lyg darbas

Naują gyvybę išnešioti ir šaltakraujiškai atsisveikinti su ja pasiruošusi Andželika dienraščiui prisipažino: "Aš į tai žiūriu kaip į darbą".

Į "Klaipėdos" žurnalistų įdėtą skelbimą, esą tvarkinga, pasiturinti šeima ieško surogatinės motinos, jau po paros atsiliepė pasiūlymu susigundžiusi moteris.

Ji aiškinosi, kaip šeima garantuos, kad atsiskaitys su gimdyve. Moteris pasiteiravo, kokia suma būtų pažadėta už gimdymą, tačiau pasiūlius tai aptarti išsamiau, prisipažino, kad abejoja, jog šis sumanymas Lietuvoje bus sėkmingas.

Pas mus surogatinė motinystė uždrausta.

Tačiau kaimynėje Lenkijoje tai yra įmanoma. Ne taip seniai ten buvo atidarytas surogatinės motinystės centras. Skelbiama, kad tokių motinų paslaugos gali kainuoti nuo 15 iki 22 tūkst. dolerių. Klinika giriasi, kad klientų netrūksta.

Nori tai daryti užsienyje

Surogatinėmis motinomis pasišovusios tapti lietuvės pripažįsta, jog savo paslaugas siūlo tik užsieniečiams.

Jauna lietuvė, internete įdėjusi skelbimą apie tai, kad yra pasiryžusi padovanoti džiaugsmą kūdikio išsiilgusiems tėvams, netrukus sulaukė skambučių.

Gegužę į medicinos kliniką išskrendanti moteris džiūgavo, kad jai pavyko susitarti su užsienyje gyvenančia šeima.

"Viduržiemį patalpinau skelbimą. Netrukus atsirado besidominčių. Suderėjome ir nustatėme datą. Jei žmogus tinka, tai ko laukti?" – kalbėjo Andželika prisistačiusi moteris.

300 eurų per savaitę

Moteris aiškino, kad kūdikio trokštantys tėvai lietuvei sutiko mokėti 45 tūkst. litų.

"Yra rizika, todėl tokie pinigai. Juk Lietuvoje viskas nelegalu. Manau, kad tokie pinigai yra verti to", – aiškino būsima motina.

Dažniausiai tokiam žingsniui besiryžtantys tėvai baiminasi, kad surogatinei motinai gali prabusti jausmai kūdikiui ir tai vėliau pakeis jos sprendimą.

Tačiau Andželika aiškino, kad ji su būsimais tėvais suderėjo net kurį laiką kūdikį maitinti. Už papildomą mokestį šeima esą įkalbėjo lietuvę prižiūrėti naujagimį.

"Suderėjome po 300 eurų kas savaitę. Mokės ir po gimdymo", – tikino pašnekovė.

Ryžosi dėl savo vaiko

Pokalbio pradžioje apie surogatinę motinystę kalbėjusi verslininkės tonu, vėliau Andželika atskleidė, kas ją iš tiesų pastūmėjo tokiam žingsniui.

Kalbant su moterimi telefonu, buvo girdėti krykštavimas. Andželika prisipažino, kad yra vaikų darželyje. Prabilusios apie savo atžalą moters balsas pasikeitė akimirksniu.

"Aš pati auginu penkerių vaiką. Labai reikia nuosavo būsto. Jei nebūtų bėdų, nežinau, ar tam ryžčiausi", – abejojo moteris.

Surogatinei motinystei moteris ryžosi esą suvokusi, kad kito šanso aprūpinti savo atžalą nėra.

"Galvoje sukasi tik viena mintis – man reikia pagimdyti sveiką kūdikį. Visa kita man nesvarbu", – sakė surogatinei motinystei ryžusis moteris.

Andželika tikino, kad lėšų stygius – pagrindinis motyvas šiam žingsniui.

"Su tėvu nesutariame, pas jį grįžti gyventi nebegalėsiu. Su vyru gyvename tik dėl vaiko. Nuomotis būstą visą gyvenimą nenoriu. Svajojame apie savo namus. Tai darau tik dėl to, nes labai reikia", – atviravo motina.

Pardavė ir kiaušialąstę

Pirmieji su lietuve susisiekė latvių šeimyna, tačiau moters netenkino sąlygos.

"Jie norėjo tai atlikti rudenį, o staiga pasitaikė pasiūlymas šiam pavasariui. Be to, su šia šeima sutarėme viską atlikti legaliai", – kalbėjo Andželika.

Moteris svarstė, kad surogatinių motinų būtų įmanoma surasti ir gretimose šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje.

"Tačiau joms bus brangu važinėti procedūrų. Visokių niuansų yra", – kalbėjo ji.

Galiausiai lietuvė prisipažino, kad jai ne tik teks išnešioti kūdikį už pinigus, bet dar ir parduoti savo kiaušialąstę.

"Taip, pardaviau ir savo kiaušialąstę. Tai ne tik vaiko išnešiojimas. Tačiau stengiuosi apie tai negalvoti, sau keliu vienintelį uždavinį – išnešioti ir pagimdyti. Ne aš rengsiu ir auginsiu tą vaikelį. Mano darbas bus baigtas", – aiškino mama.

Pigios ir sveikos

Didžiojoje Britanijoje surogatinės motinos ieškojusi kita šeima prisipažino kad kandidatės ėmė dairytis būtent Lietuvoje.

Viena priežasčių pastūmėjusi motinos ieškoti būtent mūsų šalyje – geras lietuvių genofondas ir pigios tokių motinų paslaugos. Dideliu privalumu laikoma tai, kad lietuvės gali laisvai keliauti po Europą, nereikia rūpintis vizomis.

Mančesteryje gyvenanti ukrainiečių šeima dar šiais metais tikisi susilaukti kūdikio, kurį išnešios Lietuvos pilietė.

Nataša prisipažino, kad dėl sveikatos būklės ji negali turėti vaikų, tačiau 34-erių moteris ėmė domėtis alternatyvomis. Motinystės džiaugsmo nepatyrusi Nataša prisipažino, kad teko rinktis iš daugybės besisiūliusiųjų.

"Išbandėme viską. Tačiau mums liko vienintelis šansas, todėl puoselėjame dideles viltis", – pasakojo šeima.

Nataša su vyru atskleidė, kaip ėmė ieškoti surogatinės motinos mūsų šalyje.

"Dešimt metų draugauju su bičiule iš Lietuvos. Ji pasisiūlė padėti ir internete įdėjo skelbimus. Pasipylė skambučiai. Rinktis buvo sunku", – pasakojo Nataša.

Suma rūpi labiausiai

Vos pasirodžius skelbimui Lietuvoje, pasiturinčiai šeimai savo paslaugas puolė siūlyti įvairiausios moterys.

"Tiesa, skambino tik vyresnės nei 25 metų, labai jaunų nebuvo", – atkreipė dėmesį moteris.

Visas labiausiai domino finansinė šio reikalo pusė.

"Mes žinojome, kokia padėtis Lietuvoje, kad krizė čia smarkiai paplonino kišenes", – tikino Nataša.

Už pinigus ryžosi gimdyti tik jau vaikų turinčios moterys. Jaunos, netekėjusios ir negimdžiusios šiuo skelbimu nesidomėjo.

"Visos skundėsi prasta finansine padėtimi. Viena prisipažino, kad augina vos mėnesio kūdikėlį", – neslėpė moteris.

Sykiu geria vaistus

"Pasirinkome tą, kuri, išgirdusi mūsų istoriją, net nepaprašė pinigų. Likome priblokšti jos gerumo. Moteris pati augina penkis vaikus ir kalbėdama tiek susijaudino, kad pažadėjo padovanoti mums vaikelį be atlygio", – atviravo Nataša.

Šeima vis tiek įsipareigojo sumokėti 10 tūkst. svarų (apie 40 tūkst. litų).

"Kadangi gimdysime privačioje klinikoje, neįmanoma joje užsiregistruoti, kol nėra sutvarkyti teisiniai dalykai", – aiškino moteris.

Dar 7 tūkst. svarų (apie 27 tūkst.) kainuos vaistai, apvaisinimas ir medikų priežiūra.

Šeštojo vaikelio ketinanti susilaukti moteris, pasak Natašos, buvo tinkamiausia kandidatė ir todėl, kad ji gyvena Londone.

38-erių Eglė, sutikusi pagimdyti šeštąjį vaiką, jau lankosi pas medikus.

"Užvakar teko pamatyti ir jos vaikučius. Džiaugiasi, kad jų mama padovanos vaikelį mums. Kol kas mes abi lankomės pas gydytojus, vartojame vaistus, kad sutaptų mūsų mėnesinių ciklai", – atviravo Nataša.

Motinai – atlygio garantijos

Vaikelio siekianti šeima Anglijoje privalėjo apdrausti Eglės gyvybę.

"Jai turėjome pasamdyti advokatą, kad būtų paisoma jos teisių. Juk privalu įrodyti, kad tai daro savanoriškai. Privalėjome surašyti testamentą, kad jei kas nors su mumis nutiktų, Eglės pečių neužgultų jokie rūpesčiai. Testamente įrašėme savo tėvus kaip vaiko globėjus", – kalbėjo Nataša.

Nataša pasakojo, kad kiaušialąstės apvaisinimas turėtų vykti po mėnesio.

"Lietuvoje gal tai vis dar tabu, o Anglijoje išvystytas net agentų, kurie ieško tokių mamų, biznis. Tik jų komisiniai labai dideli ir mamytėms nelabai kas lieka nuo suderėtos sumos", – kalbėjo moteris.

Medikai – už surogatinę motinystę

Akušerė-ginekologė, Klaipėdos medicinos centro "Jolsana" vadovė Jolanta Sąlygienė įsitikinusi, kad vaikų negalinčios susilaukti poros turi teisę ir į šį metodą.

"Žmogus turi teisę rinktis. Tik visa bėda, kad Lietuvoje ši tema vis dar tabu. Mes vis dar per tamsūs, nors pasaulyje tai jau seniai vyksta. Lietuvoje net nėra kalbama apie surogatinę motinystę, kaip ir donorystę ar apie spermos bankus. Nors šalys kaimynės jau yra pažengusios šioje srityje ", – pastebėjo specialistė.

Centro vadovė pripažino, kad klinikos slenkstį ne kartą mynė kelios moterys, kurioms šis metodas būtų buvusi išeitis.

"Jei yra kiaušidžių problemų, jei nėra gimdos, reikia kitos gimdos", – tikino medikė.

Galimybės: J.Sąlygienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dar negreitai atvirai bus prabilta apie surogatinę motinystę.

Medikė spėjo, kad Lietuvoje surogatinės motinystės tema bus neliečiama dar daugybę metų.

"Spėju, kad dėl religinių sumetimų. Juk dirbtinio apvaisinimo įstatymą nusižiūrėjome nuo Italijos. Lyginant su kitomis šalimis, turime vieną prasčiausių šią sritį reglamentuojančių įstatymų", – pastebėjo J.Sąlygienė.

Papildyta

Bažnyčia - prieš

Seimo narė Marija Aušra Pavilionienė įsitikinusi, kad Lietuva dar nėra psiruošusi atvirai kalbėti apie surogatinę motinystę, kaip nevaisingumo gydymo metodą.

“Tai liūdna ir gėdinga situacija. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas buvo sukurtas dar prieš kelias kadencijas. Šio įstatymo nepriimame dėl Katalikų bažnyčios kišimosi. Sveikatos ministerija taip pat labai paiso bažnyčios nuomonės.Tačiau juk mes nusižengiame žmogaus teisėms, ir nepadedame moterims tapti vaisingomis ar kitaip susilaukti vaikelio”, - tikino Seimo narė.

M.A.Povilionienės nuomone, vien išgirdus surogatinės motinystės terminą valdančiosios daugumos atstovams kyla šiurpas.

„Teigiama, kad esą negalima kištis į Dievo suskurtą lytiškumo sistemą. Jie greičiausiai sakytų, kad tai amoralu, nes esą negalima mechaniškai kištis į gyvybės užsimezgimą. Tačiau juk apribodami galimybę žmogui rinktis, pažeidžiame moterų teises. Pažemintas žmogiškas moters orumas. Valstybė juk turi garantuoti moters lytinės ir reprodukcinės sveikatos medicinos paslaugas. Mes nusižengiame visiems tarptautiniams įsipareigojimams“, - kalbėjo M.A.Pavilionienė.

Be to, valstybė turėtų kompensuoti šias paslaugas. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis dar delsiama.

„Aš kaip žmogus, pasisakau už surogatinę motinystę. Tačiau ne kaip už sandorį, kuris grįžta pinigais, o už humanišką norą padėti. Tai labai humaniškas aktas, kai kuriose šalyse tai įteisinta įstatymais. Tačiau mes juk katalikiškas kraštas, todėl apie tai kalbėti pas mus laikoma amoraliu dalyku“, - stebėjosi M.A.Pavilionienė.