Jau daugiau nei pusmetį keliamas Slengių kaimo prijungimo prie Klaipėdos klausimas.

Dėl to net buvo atlikta gyventojų apklausa. Tada iš 500 balsavimo teisę turinčių slengiškių apklausoje dalyvavo mažiau nei pusė – 223 žmonės.

Iš jų 122 apklaustieji pasisakė už prijungimą prie miesto, o 101 pareiškė norą likti rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

Viena priežasčių, kodėl Slengiai nori prisijungti prie miesto, – Klaipėdos vaikų ugdymo įstaigos yra arčiau nei Gargždų mokyklos ar darželiai.

Be to, ten gyvenantys žmonės seniai laiko save klaipėdiečiais – dirba Klaipėdos įmonėse, naudojasi miesto institucijų paslaugomis.

Kaimo naujakuriai teritorinių permainų panoro ir pasigedę didesnių rajono savivaldybės investicijų į gyvenvietės infrastruktūrą: dauguma gatvių Slengiuose yra neasfaltuotos, neapšviestos, palyginti su miestu, retai išvežamos buitinės atliekos.

Prieš savivaldybių rinkimus Slengių prijungimo prie Klaipėdos klausimas buvo aktyvesnis iš  uostamiesčio valdžios pusės.

Dabar, po rinkimų, prasidėjo atvirkštinis procesas. Išlaikyti slengiškius siekia naujai išrinktoji rajono valdžia.

"Reikia pripažinti, kad Klaipėdos rajonas vienas pirmųjų Lietuvoje pasitvirtino Rajono bendrąjį planą ir leido žmonėms statytis nuosavus būstus. Dėl to ir iškilo ugdymo įstaigų problema. Mes pasiryžę tą problemą spręsti, jau buvome susitikę ir su premjeru, ir su švietimo, mokslo bei sporto ministru kalbėjome dėl privačios iniciatyvos, steigiant vaikų darželius", – teigė B.Markauskas.

Jis tvirtino, kad dėl Slengių jau ne kartą buvo susitikę ir su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, ir su miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu.

"Vyksta diskusijos. Ir tikrai nebus taip, kad Slengiai vieną dieną taps Klaipėdos dalimi. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas, o ten tokie sprendimai taip lengvai nepriimami. Tik manyčiau, kad iš jėgos pozicijų šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas", – kalbėjo B.Markauskas.