Pajūrio savivaldybių atstovai vakar Vyriausybės kanceliarijoje bandė rasti kompromisą dėl bendrovės "Smiltynės perkėla" reikalų.

Vasaros pradžioje ilgą laiką galiojusi tvarka, kai neringiškiams suteikta teisė keltis keltais be eilės, buvo panaikinta. Tačiau tai sulaukė didelio vietinių gyventojų pasipiktinimo.

Sprendimas panaikinti pirmenybines eiles besikeliantiesiems su leidimais įsigaliojo nuo birželio 3 d.

Tuomet "Smiltynės perkėlos" vadovai aiškino, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, t. y. Kelių priežiūros ir plėtros įstatymas bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos bilieto kompensavimo tvarkos aprašas nenumato perkėlimo be eilės.

"Perkėlimo be eilės draudimas atšauktas, bet liko kitų klausimų. Pavyzdžiui, turistinių autobusų su atvykusiais kruizinių laivų keleiviais perkėlimas lig šiol yra nereglamentuotas. Svarstėme, galbūt perkėloje galėtų atsirasti dar viena eismo juosta specialiai autobusams. Susisiekimo ministerijos atstovai dar nagrinės tą dalyką. Apskritai kalbėta, kaip piko metu būtų galima mažinti transporto eiles ir pagreitinti įvažiavimą ir išvažiavimą iš kelto", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Birželį "Smiltynės perkėla" sulaukė dėmesio ir dėl neskaidrių konkursų, kurių metu galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais.

Paviešinus šią informaciją, devynerius metus bendrovei vadovavęs Darius Butvydas pasitraukė iš pareigų.

Tada paskelbta ir audito atskleista informacija, jog "Smiltynės perkėla" taip pat neefektyviai naudojo lėšas komandiruotėms į užsienį.

Išsiaiškinta, kad per 3 pastaruosius metus joms išleista 43 tūkst. eurų, tačiau renginių darbotvarkė būdavo daug trumpesnė nei komandiruočių laikas.

Maža to, Lietuvos automobilių kelių direkcija išaiškino, kad beveik 2,5 tūkst. nemokamų leidimų keltis keltais buvo išduoti tiems, kurie negyvena Neringoje.