Dituvos sodų gyventojai skambina pavojaus varpais ir teigia bijantys, kad sodų bendrija ateityje taps atvira kanalizacijos kloaka. Šalia drenažinio kanalo sodo sklypą turinti klaipėdietė atskleidė, kas iš tikrųjų patyliukais vyksta soduose.

Nuotekos teka į kanalus

Tamara Chomenko įsitikinusi, kad nuolat soduose gyvenantys žmonės norėtų centralizuotos vandens ir nuotekų sistemos. Prieš tokią idėją piestu stoja tik sezoniniai sodų lankytojai, kuriems terūpi daržai ir vaismedžiai.

"Kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie nuolat gyvena soduose. Dituvą reikėtų vadinti atskira gyvenviete. Todėl laikas būtų pradėti kalbėti apie kanalizacijos įrengimą, kol nekilo infekcijos protrūkis", – liūdną tiesą konstatavo moteris.

Sodininkė tikino, kad dalis gyventojų patys įsirengė buitinių atliekų valymo įrenginius, kiti turi išgriebimo šulinius, tačiau bėda ta, kad net ir valytos nuotekos vis tiek suteka į drenažinius tinklus.

"Viskas suteka į kanalus. Jais vanduo turėtų pasiekti ežeriukus. O juose juk vasarą maudosi vaikai ir suaugusieji. Mano sklypas yra prie pat tokio kanalo. Kvapas tvyro tikrai nekoks. Aš pati būčiau už kanalizacijos ir vandens sistemos įrengimą. Nors turiu šulinį, tačiau vandenį perku arba atsivežu iš namų", – pasakojo gyventoja.

Baiminasi ligų

Dituvos sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus tikino, kad centralizuota vandens ir nuotekų sistema kol kas tik dituviškių svajonėse.

"Nors negaliu pasakyti, kad situacija būtų nevaldoma. Mes nuolat stebime vandens kokybę Dituvoje. Ir galiu konstatuoti, jog padėtis nėra baisi. Centralizuoto vandens tiekimo gal ir norisi. Tik kad dauguma gyventojų yra sodininkai, kurie nenori pokyčių", – apie vietinių nuotaikas kalbėjo bendrijos pirmininkas T.Vaitkus.

"Įsivaizduokite, kas vyksta po visa Dituvos sodų teritorija – žemė virto ištisa kanalizacija", – problemą akcentavo T.Chomenko.

Kai buvo paaiškėję, kad didžiųjų šalies miestų geriamajame vandenyje gali būti legionelių, sveikatos sergėtojai kėlė skandalą.

Tačiau soduose su šeimomis įsikūrusių gyventojų sveikatai iškilo kur kas didesnė grėsmė. Ne tik legionėlių, bet ir vidurių šiltinės, salmonelės bakterijos gali plisti su vandeniu.

Hepatito A virusai išsiskiria su išmatomis ir apie tris savaites ar net mėnesį išlieka atsparūs aplinkoje, o vandenyje jie išgyvena net metus.

Su užkrėstu vandeniu gali būti platinama dizenterija bei patogeninė žarnyno E.coli rūšies bakterija.

Gręžiniai negelbsti

T.Vaitkus ramino, kad kol kas tokių ligų protrūkio soduose nebuvo užfiksuota.

Du kartus per metus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro laboratorijos specialistės atvyksta į Dituvą atlikti tyrimų. Žmonės perpus pigiau gali pasitikrinti vandens kokybę, o darbuotojai sutiko dirbti net šeštadieniais, kad sodininkams būtų patogiau", – pasakojo T.Vaitkus.

Kaip tik šiuo metu tokie tyrimai atliekami Dituvoje.

"Tyrimų duomenys nustebino visus – giluminiai gręžiniai labiau užteršti nei šachtiniai šuliniai. Geodezininkai aiškina, kad mūsų gruntas užterštas sieros junginiais. Pasiekus tam tikrą sluoksnį, vanduo užterštas amonio rūgštimi. Tačiau žmonės talpyklose palaiko vandenį, tokiu būdu pavojingi junginiai išgaruoja", – kalbėjo bendrijos pirmininkas.

Šuliniai – švaresni

Šachtiniuose šuliniuose tradiciškai tyrėjai surasdavo nitritų ir nitratų, tačiau tokia praktikavo vyravo prieš 10–15 metų.

"Visi tręšdavo be proto, nes trąšos buvo pigios. Dabar per trejetą metų nepasitaikė nė vieno atvejo, kad vanduo šuliniuose būtų užterštas nitritais ir nitratais. Mikrobiologiniai tyrimai neparodo jokių ligų užkratų. Vienintelis šulinys, kuris kėlė problemų, buvo vienkiemyje. Ten žmogus laikė daug gyvulių. Jo šulinys buvo šiek tiek užterštas, tačiau tarša neviršijo normų", – pasakojo T.Vaitkus.

Dituvos sodų bendrija ėmė žymėti vandens kokybės žemėlapį ir stengiasi sekti situaciją.

"Dar vienas rūpestis – kolektoriniai tvenkiniai. Juose taip pat tikriname vandens kokybę. Tik itin karštu oru juose užfiksuojama bakteriologinė tarša. Bet situacija nėra tragiška. Žvėriško poreikio įsivesti kanalizaciją gal ir nėra, tik civilizacijos požiūriu tokiai didelei gyvenvietei gal ir reikėtų tokios sistemos", – kalbėjo T.Vaitkus.

Siūlys "vamzdį iki namo"

Dituvos sodams lyg ir būtų viltis kada nors turėti centralizuotą geriamo vandens ir nuotekų sistemą.

Įmonė "Klaipėdos vanduo", tiesdama tinklus į Priekulę, paliko komunikacijų atšaką, jei ateityje atsirastų galimybė prie sodų prijungti nuotekų tinklus.

"Tačiau mes žinome, kas vyko "Tauro" soduose. Žmonėms komunikacijos atsiėjo po 13 tūkstančių. Mūsų sodai labai dideli. Gali būti, kad prijungimu prie komunikacijų turėtų rūpintys patys sodininkai, o tai būtų labai brangu. Kol kas mes nesiryžtame to siūlyti, tačiau ieškoti variantų visuomet reikia. Sodininkams šalies įstatymuose nenumatyta, kad gali naudotis ES lėšomis", – kalbėjo T.Vaitkus.

Tačiau bendrijos pirmininkas nesikratė idėjos, kad patys sodininkai imtųsi rengti projektą.

"Rimta diskusija būtų tuomet, jei, šiurkščiai tariant, pavyktų pramušti projektą "vamzdis iki namo". Tuomet mes tikrai patys parengtume projektą, šauktume susirinkimą ir siūlytume tokį projektą gyventojams", – prognozavo bendrijos pirmininkas.

Stebėdami situaciją "Tauro" soduose dituviškiai konstatuoja, kad jų padėtis – prastesnė. Dituvoje sodo keliukai siauresni, komunikacijų tiesėjams būtų labai sudėtinga atlikti darbus. Gatvės – vos keturių metrų pločio.

Tačiau Dituvoje bendrija ėmėsi kito žingsnio – numatydami į ateitį, bendrijos reikmėms perėmė keletą sklypų.

"Ketiname išpirkti 12 sklypų. Jie galėtų praversti atliekų tvarkymo aikštelėms. O net gal ir vietinių nuotekų valymų įrenginių statybai", – kalbėjo T.Vaitkus.

Kliuvinys – siauros gatvės

Gyventojai baiminasi, kad, atsiradus centralizuotiems geriamo vandens ir nuotekų tinklams, esą negalės net laistyti daržų nemokamai iš savo turimų šachtinių šulinių.

Tokias nuogirdas neigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

"Visiška netiesa. Niekas žmogui neuždraus salotų laistyti šulinio vandeniu. Kalbama čia apie geriamą vandenį, o kiek žmogus jo suvartos, tiek ir mokės. Lygiagrečiai apskaitoma ir kanalizacija. Gali būti ir toks variantas, kad žmogus turi savo geriamo vandens ir jį naudoja, o jam tereikia kanalizacijos. Skaitiklis statomas ir apskaitomos tik nuotekos", – aiškino B.Miežutavičius.

B.Miežutavičius pripažino, kad sodininkams kol kas teks tenkintis podukros padėtimi ir artimiausioje ateityje kažin ar jie išvys civilizacijos apraiškų.

"Kad ir kaip mes norėtumėme, tinklų soduose neįmanoma patiesti dėl siaurų gatvelių. Erdvės ten nėra, o darbams keliami reikalavimai. Visi mūsų paslaugos nori, bet suprojektuoti negalime, nes savo žemės niekas nenori atiduoti – tai krūmai, tai tvoros ir užimtos žemės", – kalbėjo B.Miežutavičius.

Asociacijos prezidento manymu, didžiausia problema soduose – bendros nuomonės, kuri lemtų sprendimų priėmimą, nebuvimas.

"Susitarti neįmanoma, čia tas pats, ką patiria renovuojamų namų gyventojai. Visuomet atsiras tokių, kurie nieko nenori. Lengviau, kai sodų sklypus superka vystytojai, tuomet jie pasistengia, kad komunikacijos būtų atvestos", – aiškino B.Miežutavičius.

Numatė lėšų trejiems metams

Priėmus Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, savivaldybėms atsirado prievolė gyventojus aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Nurodoma, kad net 95 proc. gyventojų nevaržomai turėtų gauti šią paslaugą.

Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriai ir privalu būtų spręsti dituviškių problemas, kol kas neteikia vilčių, kad išsipildys sodininkų svajonės. Tiesa, kai kurių bendrijų gyventojams laimė vis tik nusišypsos.

"Kalbama apie šalia Gargždų įsikūrusias sodų bendrijas "Gargždelė" ir "Minija". Įmonės "Klaipėdos vanduo" projektas, kaip informavo vadovai, būtų vykdomas iš įmonės lėšų", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

S.Karbausko tikinimu, ateityje gali atsirasti įvairių šios problemos sprendimų būdų, todėl apie tris trūkstančius nuolatinių gyventojų turinčiai Dituvai taip pat gali įsižiebti žalia šviesa.

"Gal bus galimybė imti paskolas tokiems projektams? Vienintelis kriterijus – nebus investuojama į tas gyvenvietes, kurios nyksta. Augančioms vietovėms Klaipėdos rajone, ypač jei prisidėtų savivaldybė, gali būti realių perspektyvų. Mes taryboje tokiems projektams trejų metų laikotarpiui patvirtinome 666,6 tūkst. eurų sumą", – tikino S.Karbauskas

Tačiau sodininkams komunikacijų planais gali padvelkti tik artimiausiu septynerių metų laikotarpiu.

Skaičiai ir faktai

Dituvos soduose yra 6 350 sklypų.

Ne sezono metu nuolat gyvena apie 3 tūkst. deklaruotų gyventojų ir dar apie 1 tūkst. nedeklaruotų gyventojų.

Sezono metu, balandžio–spalio mėnesiais, nuolat čia gyvena apie 15 tūkst. žmonių.