Klaipėdos rajone esančių 36 sodininkų bendrijų pirmininkai remia rajono valdžią prie sienos ir reikalauja mokesčio už šiukšles neskaičiuoti už praėjusius metus bei įrodinėja, kad yra apmokestinti du kartus.

Posėdyje virė aistros

Klaipėdos rajono savivaldybėje vakar susirinkę kone visų sodų bendrijų atstovai audringai įrodinėjo savo tiesą: mokestis sodininkams per didelis ir renkamas nesuteikus paslaugos.

Kelių sodininkų bendrijų pirmininkai susivienijo ir rinkliavą už komunalines atliekas administruojančiai įmonei „Gargždų švara“ įteikė raštą, kuriuo oficialiai atsisakė bendrųjų šiukšlių konteinerių.

„Mes neturime papildomų etatų, kad pasiųstume žmones sutvarkyti tai, kas liko po vežėjų išgabentų šiukšlių. Baisu, kas dedasi, tokios vietos virsta šiukšlynais. Mūsų nuomone, tas, kas gyvena sode visus metus, tegul įsigyja savo konteinerius ir sudaro sutartis, kad jų šiukšlės būtų išgabentos“, – piktinosi sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas Egidijus Vaišvila.

Sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Vytautas Gedvila aiškino, kad bendrija papildomai skiria apie 6 tūkst. litų švarai palaikyti.

„Turime siųsti žmones, kurie sutvarkytų prie konteinerių besimėtančias šiukšles. Juk tai dvigubas darbas“, – aiškino bendrijos pirmininkas.

Kitos bendrijos pirmininkas prisipažino, jog mokėjo už 4 sunkvežimius žvyro, kad būtų įrengta aikštelė bendriesiems konteineriams.

Sodų bendrijos pirmininkas Alfonsas Bičkus piktinosi, kad atliekų vežėjams tikrai nenukristų rankos, jei jie pasistengtų palikti švarią aplinką aplink konteinerius.

„Ar du vyrai nepajėgūs paimti į rankas šluotos?“ – piktinosi A.Bičkus.

Reikalauja švaros

Įmonės „Ekonovus“ vadybininkė Aušra Palšienė aiškino, kad bendrovės darbininkai stengiasi nepalikti šiukšlių.

„Jei atliekų susidaro daugiau, reikėtų įsigyti didesnius konteinerius. Tačiau žmonės neretai krauna viską, kas papuola – šiferio lakštus, padangas. O tokių atliekų mes neturime išvežti. Kai vidutinė oro temperatūra sušyla iki 8 laipsnių, konteineriai kartą per mėnesį yra net išplaunami“, – teigė atstovė.

Įmonės „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus tikino, kad konteinerių be sodų pirmininkų žinios bet kur nepastatysi.

„Soduose tikrasis šeimininkas yra pati bendrija. Jiems ir spręsti. Tačiau nuolaidų sodininkams mes negalime daryti, nes kitaip rajono gyventojai ims mus kaltinti, kad rinkliava surenkama jų sąskaita“, – sakė R.Martinkus.

Nori pokyčių

Susivieniję sodų pirmininkai rajono valdžiai ir rinkliavos administratoriui įteikė peticiją, kurioje siūlo taisyti rinkliavos tvarką.

„Mes siūlome, kad didesni atliekų konteineriai nemokamai būtų skiriami nuolat gyvenantiems soduose, bet mažesnius taip pat nemokamai gautų ir vasarotojai“, – sakė sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas E.Vaišvila.

„Taryba yra patvirtinusi 60 litų metinę rinkliavą sodų sklypams su nesudėtingu statiniu. Tie, kas soduose gyvena nuolat, turėtų mokėti 144 litų mokestį. Jiems konteineriai skiriami nemokamai“, – aiškino rinkliavą administruojančios įmonės „Gargždų švara“ vadovas R.Martinkus.

Sodininkai ėmė piktintis, kodėl taryba nusprendė juos apmokestinti 60 litų suma.

„Gal tada reikėtų 80 litų mokėti, bet tuomet žmogus gautų konteinerį savo šiukšlėms“, – retoriškai klausė sodininkai.

Ar mokėti už burokus?

Sodų bendrijos „Vyšnelė“ pirmininkė teiravosi, ar privalu mokėti rinkliavą, jei bendrija išskirtinoje teritorijoje.

„Mes patenkame į apsaugos zoną, čia nieko negalima statyti. Kas atsakys, ar už daržus su burokais reikia mokėti rinkliavą?“ – klausė moteris.

R.Martinkaus teigimu, iki liepos 1-osios sodo sklypai, kuriuose nėra statinių, nėra apmokestinami.

„Tačiau liepą įsigalios aplinkos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo kiekviena savivaldybė privalės nustatyti tarifus. Tačiau koks bus tas mokestis, dar teks svarstyti“, – aiškino R.Martinkus.

Susitikime išsakę savo pozicijas, sodų bendrijų pirmininkai rajono savivaldybei pateikė siūlymą, kad rinkliava už atliekas būtų renkama atsižvelgiant tik į vieną turto vienetą, kuriame žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Rajono taryba privalės svarstyti šį sodininkų prašymą.

„Daugybė žmonių moka rinkliavą uostamiestyje, nes ten ir gyvena nuolat, o soduose leidžia tik dalį laiko. Vertėtų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms susėsti kartu ir susitarti dėl rinkliavos būdo“, – nuomonę dėstė peticiją pasirašę sodininkų atstovai.