Lietuvos piliečiai vėl bauginami sovietinių laikų šmėkla. Rusijos teisėsauga prisiminė tarybinės kariuomenės "dezertyrus" ir bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie po 1990 m. kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų armijos arba atsisakė joje tarnauti.

Grasinamas priminimas

Sprendimą pasitraukti iš tarnybos okupacinės kariuomenės daliniuose po nepriklausomybės atkūrimo priėmė daugiau nei pusantro tūkstančio Lietuvos vyrų, tarp jų – keli šimtai klaipėdiečių.

Rusijos Federacija dėl šių 24 metų senumo įvykių staiga teisinės pagalbos kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusijos Federacija kol kas domisi vienu asmeniu. Lietuvos pareigūnai kolegų prašymą jiems padėti atmetė.

"Čia yra principo reikalas. Rusija mėgina paneigti tai, ką Lietuva jai aiškiai buvo pasakiusi 1990–1991 m. Kad Lietuvos piliečių neliečia prievarta įdiegti sovietiniai įstatymai. Okupuotoje ir aneksuotoje teritorijoje jie yra niekiniai. Ir tuo pagrindu, atkūrus nepriklausomybę, dalis šalies piliečių savavališkai paliko sovietų kariuomenės dalinius", – tvirtino A.Anušauskas.

Vakar Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos piliečius, kurie 1990–1991 m. atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragino nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne ES ar ne NATO valstybes.

Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui.

Gelbėjimo operacija

Oficialiais duomenimis, 1990 m. sovietų kariuomenėje tarnavo apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasitraukė daugiau nei pusantro tūkstančio.

Pabėgėlius Lietuvos žmonės slėpė ir juos palaikė.
Kai kurie iš jų slapstėsi ir užsienio valstybėse. Lietuvos diplomatai tuomet dėl to tarėsi su Skandinavijos šalimis, kad šios jiems suteiktų politinį prieglobstį ir jų neišduotų Sovietų Sąjungai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys prisiminė, kad tada dar labai jaunoje valstybėje buvo sukurta sistema, kaip ir kur paslėpti bei apsaugoti sovietų kariuomenės vengiančius Lietuvos jaunuolius. Tam reikalui dirbo specialiai suformuota komanda.

"Tai buvo labai įdomus laikmetis. Tikslių skaičių neatsimenu, bet tų jaunuolių Klaipėdoje buvo ne mažiau nei keli šimtai. Beje, tarp atsisakiusiųjų tarnauti sovietų kariuomenėje buvo ir rusų tautybės klaipėdiečių, kuriuos taip pat teko slėpti, kol viskas nurims", – pasakojo A.Grublys.

Patriotinė "avantiūra"

Tuo metu į šią patriotinę "avantiūrą" buvo įsitraukęs ir dabartinis Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, kuris tada dirbo poliklinikoje terapinių kabinetų vedėju.

"Keletui jaunuolių, kurie neramiu Lietuvai metu buvo tokio amžiaus, jog grėsė tarnyba sovietų armijoje, teko padėti. Jie kreipėsi pagalbos, ieškojome išeities. Jiems reikėjo nustatyti tokią diagnozę, dėl kurios į armiją jaunuoliai nebuvo imami. Dažniausiai tai buvo skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, lėtinio inkstų geldelių uždegimo paūmėjimai", – prisiminė medikas.

Su tokiomis diagnozėmis jaunuoliams šaukimai į kariuomenę kuriam laikui būdavo atidedami.
Tačiau ambulatorinėmis sąlygomis tuo metu jie gydytis negalėjo, nes į armiją būtų buvę paimti iš namų prievarta.
Tad J.Sąlygai teko tartis su kolegomis vienoje iš Klaipėdos ligoninių, kad tuos "pacientus" hospitalizuotų.

Į šią gelbėjimo operaciją buvo įtraukta ir daugiau medikų, nes reikėjo, kad "diagnozė" ir "tyrimai" sutaptų. O to suderinti vienas žmogus negalėjo.

J.Sąlyga tvirtino, jog puikiai suprato, kas jam tada grėsė, jei šie dalykai būtų išaiškėję. Juk tuo metu Lietuvoje dar veikė ir sovietų represinės struktūros. Tačiau šiandien žinomas medikas savęs didvyriu nelaiko. Tai, ką jis su kolegomis padarė, buvo pilietiška pareiga.

Per porą dešimtmečių tai, kas buvo padaryta anuomet, J.Sąlyga, ko gero, būtų seniai užmiršęs, jei to gydytojui neprimintų Klaipėdos gatvėse retsykiais sutinkami tada nuo sovietų armijos išgelbėti jaunuoliai.

Spaudė sovietų komisarą

Uostamiesčio mero pavaduotojas Vytautas Čepas 1990–1995 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas. Jis prisiminė, kad po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovą sovietų karinis komisariatas Klaipėdoje veikė visu pajėgumu. Tuo metu jam vadovavo lietuvis Vytautas L.

Tada Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis buvo paskelbęs, kad jauni lietuviai paliktų sovietų kariuomenę ir slėptųsi bažnyčiose, o kitiems buvo siūloma neatsiliepti į karinio komisariato šaukimus. Sovietų kariškiai paskelbė gaudynes, kaip rekrūtų laikais.

"Aš su tuo komisaru Vytautu L. buvau kelis kartus susitikęs, bandžiau jį visaip paveikti, kad jis nepersekiotų tų jaunuolių. Sakiau jam: tu gi – lietuvis, mūsų nepriklausoma šalis tik stojasi ant kojų. Tik paskui suvokiau jo užsispyrimą. Jam iki pensijos buvo likę keli mėnesiai. Jis galvą panarinęs kažką murmėdavo, bet, tiesa, jokių drastiškų veiksmų nesiėmė", – pripažino V.Čepas.

Dezertyrus įkalino

Vicemeras pasakojo, kad tuo metu po Klaipėdą vaikščiojo ginkluoti sovietų patruliai, tikrino jaunų žmonių dokumentus. Teigiama, kad pagauti gatvėse vengiančiųjų tarnybos sovietų kariuomenėje jiems taip ir nepavyko.

"Tačiau tie, kurie jau tarnavo sovietų kariuomenės daliniuose ir paveikti patriotinių nuotaikų savavališkai iš jų pasitraukė, labai nukentėjo. Tai  buvo labai nemalonu. Nes kai kuriuos pabėgėlius pagavo ir nuteisė kaip dezertyrus. Kai šalis atkūrė nepriklausomybę, juos perkėlė kalėti į Lietuvą, ir visi juos užmiršo", – teigė V.Čepas.

Esą, Lietuvos Respublikos valdžia ragino tuos jaunus žmones palikti okupacinę kariuomenę, bet dar maždaug metus "pamiršo" juos, nuteistus už "dezertyravimą", paleisti iš Lietuvos kalėjimų.

"Paskui juos kažkas prisiminė. Mes tuos jaunuolius raginome bėgti, sovietai sugavo, nuteisė, paskui atidavė mums, o mes juos laikėme kalėjime. Tai buvo siaubingai negeras dalykas Lietuvos istorijoje. Net ir sužinojus šį faktą, jie nebuvo iš karto paleisti. Manau, kad tie žmonės iki šiol jaučia nuoskaudą, nes, patikėję mūsų valdžios raginimais, labai stipriai nukentėjo ir jų niekas neapgynė", – apgailestavo V.Čepas.

Reikalavimai kartojami

Buvęs Klaipėdos karo prievolės centro viršininkas Rolandas Lukšas pasakojo, kad ir 2001-aisiais gaudavo laiškų iš Rusijos Federacijos prokuratūros. Juose prašyta pateikti duomenis apie Lietuvos piliečius, kurie esą dezertyravo iš sovietų armijos ir jiems yra iškeltos baudžiamosios bylos.

"Karinės prievolės centre dirbau 2001–2010 metais, per tą laiką nuolatos gaudavome panašaus turinio prašymų. Prašydavo patikslinti duomenis apie asmenį ar patikslinti jo gyvenamąją vietą. Visiems tiems žmonėms, kaip teigiama, Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos už dezertyravimą", – prisiminė R.Lukšas.

Esą sunku suprasti, kodėl tos senos bylos kartkartėmis vis sujudinamos. Nes atsisakiusieji tarnybos sovietų armijoje jau buvo nebe SSRS, o Lietuvos piliečiai.

"Galimas dalykas, kad Rusijos Federacija to nenori pripažinti iki šiol. Tos bylos užvestos ir jas vis pakilnoja", – teigė R.Lukšas.

Kaimynai nerimsta

Nauji mėginimai atgaivinti beveik ketvirčio amžiaus senumo bylas, byloja, kad Rusija nerimsta, įsitikinęs Klaipėdos vicemeras.

"Jie bando traukti visokius apipelijusius aktus, dokumentus, lyg patys neturėtų kitų problemų. Dabar jie reikalauja išduoti kitos valstybės piliečius, kurie nepadarė jokio nusikaltimo. O patys neišduoda Lietuvai žudikų ir milijonus litų iššvaisčiusių asmenų. Iš Rusijos galima visko tikėtis, gal jie dar prisimins, kas ir prie caro buvo?" – ironizavo V.Čepas.

V.Čepas mano, kad šis Rusijos išsišokimas yra atsakas į Lietuvos reikalavimus grąžinti skolą už sovietų okupaciją, nes Rusija prisiėmė Sovietų Sąjungos įsipareigojimus.

"Ir dabar Rusija mėgina prisiminti tuos įvykius, kurie seniai neaktualūs. Aš tai vertinu kaip gana provokacinį politinį sprendimą, siekiant galbūt susikurti įkaitų sistemą, kai Lietuva pagal tarptautinius arešto orderius vieną po kito pradeda rankioti Sausio 13-osios ir kitus 1991 m. Lietuvoje vykdytų nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus", – įsitikinęs A.Anušauskas.

SSRS sistemos agonija

Nuo 1990 m. kovo 11 d. prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1 562 jaunuoliai.
Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius – iš jų 21 jaunuolis 1990 m. kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.

1 465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimas.

Šaltinis: Krašto apsaugos ministerija