Pereiti į pagrindinį turinį

Sovietinio relikto dilema: atspindėta ne visa tiesa

2023-01-15 03:00

Šį pavasarį įsigaliojus desovietizacijos įstatymui, Klaipėdoje iš viešųjų erdvių turėtų būti pašalinti paskutiniai okupacinės atminties simboliai bei ženklai, tarp jų ir memorialinė lenta rašytojui, sovietinės Lietuvos veikėjui Antanui Venclovai. Pasak klaipėdiečio istoriko Dainiaus Elerto, tai turėjo būti padaryta jau seniai.

Atspindėta ne visa tiesa

Vilties gatvėje ant 4-ojo namo kampo ir šiandien, praėjus beveik 33 metams po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tebekabo atminimo lenta su bareljefu rašytojui A. Venclovai.

Lentoje užrašyta: "Šiame name 1936–1939 metais gyveno Lietuvos TSR liaudies rašytojas A. Venclova".

A. Venclova su šeima (tuomet jau buvo gimęs jo sūnus Tomas, šiandien žinomas rašytojas, eseistas, vertėjas ir poetas) iš Klaipėdos išvyko čia įžengus naciams 1939-ųjų kovą.

Memorialinės lentos apačioje tas pats užrašas sovietmečiu buvo ir rusų kalba, tačiau jis nutrintas.

Vis dėlto lietuviškasis variantas irgi bado akis.

Nurodomu laikotarpiu neegzistavo nei "Lietuvos TSR", nei liaudies rašytojai, be to, klaipėdiečiai pasigenda išsamios informacijos apie šio asmens indėlį sovietams aneksuojant Lietuvą.

Nutylėjimas: J. Stalino "saulę" į Lietuvą atgabenusiam rašytojui A. Venclovai pagerbti Klaipėdoje Vilties gatvėje ant pastato, kuriame jis kažkada gyveno su šeima, tebekabo memorialinė lenta, tačiau joje atspindėti ne visi šio asmens "nuopelnai" mūsų valstybei. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nepriverstinis kolaborantas

"Sovietmečio laikų veikėjai yra daugiaprasmiai, vienas tokių – A. Venclova, kurio pažiūros buvo labai aiškios, jis jų niekada neslėpė, visada deklaravo ir ne tik – jis jas įtvirtino savo gyvenimu. Jis labai aktyviai veikė komunistiniame pogrindyje, darė daug telkdamas kairiųjų pažiūrų žmones ir bandydamas juos nukreipti raudonąja politine linija", – tvirtino D. Elertas.

Istorikas pabrėžė, kad A. Venclova aktyviai reiškėsi pogrindžio spaudoje, intensyviai bendravo su Kremliaus agentūra ir galiausiai 1940 m. visa tai išėjo į viešumą.

"Tuomet A. Venclova kartu su žmona važiuoja į Maskvą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, netgi papuola į dokumentinius kadrus ir pasirašo prašymą draugui J. Stalinui, kad Lietuva atsidurtų SSRS sudėtyje. Ir tai nebuvo apgautas, suklaidintas, besiblaškantis žmogus, tiek jo atsiminimai, tiek asmeniniai užrašai rodė didelį norą matyti tokią Lietuvos ateitį, ir kartu naudotis jos teikiamais naujojo elito privalumais. Jis nebuvo priverstinis kolaborantas, kaip, sakykime, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. A. Venclova nuo pat pradžių veikė viena aiškia kryptimi", – akcentavo istorikas.

A. Venclova buvo artimas sovietinės Lietuvos formaliam vadovui Antanui Sniečkui ir savo ideologija, ir pažiūromis.

"Prisiminti A. Venclovą reikia, vertinti jį reikia, nors, tiesą sakant, pagrindinis jo literatūrinis laimėjimas yra LSSR himno tekstas. Visa tai sudėjus, susiduriame su labai aiškiu sovietinės Lietuvos reprezentu visu grožiu, tačiau, skirtingai nei Juozui Baltušiui, kuris kažkuria prasme jam labai artimas, A. Venclovai priimtinesnis buvo integravimasis į rusų kultūrą arba tuomet vadintą internacionalinę dvasią. Todėl šiame kontekste informacija memorialinėje lentoje neatspindi to, ką turėtų, nes jis buvo ne tik liaudies rašytojas", – pastebėjo D. Elertas.

Šiame kontekste informacija memorialinėje lentoje neatspindi to, ką turėtų, nes jis buvo ne tik liaudies rašytojas.

Ne viską dera įamžinti

Istorikas pabrėžė, kad A. Venclova užėmė ir gana aukštas bei reikšmingas pareigas sovietmečiu (buvo LSSR švietimo ministru), ir klausė, ar mums dera puoselėti tokio žmogaus atminimą.

Anot D. Elerto, yra ir daugiau žinomų istorinių personų, kurios lankėsi Klaipėdoje ar buvo su mūsų miestu susijusios, bet joms memorialinės lentos čia nepakabintos.

"Turiu galvoje Europoje didelę įtaką padariusį asmenį, kuris neretai vadinamas Juoduoju genijumi, jo vizitą Klaipėdoje ir pasisakymą iš vieno gražaus pastato balkono. Žinome visi, bet nematome reikalo ten kabinti atminimo ženklų. Lietuvos atveju A. Venclova yra žmogus, atnešęs valstybei tikrai ne menkesnį blogį", – pabrėžė istorikas.

D. Elertas mano, kad mažų mažiausiai prie memorialinės lentos Vilties gatvėje ant 4-ojo namo kampo turėtų atsirasti paaiškinimas, kas iš tiesų buvo A. Venclova.

"Turėtų būti priminimas apie pagrindinius jo gyvenimo "nuopelnus". Jei akcentuojame tik jo kūrybą ir apsimetame, kad daugiau nieko nebuvo, tokiu atveju ir, pavyzdžiui, Kostas Kubilinskas ilgainiui turbūt irgi bus prisimenamas tik kaip vaikų literatūros autorius. O kuo A. Venclova kitoks nei K. Kubilinskas? Jei šis tai padarė aiškiai siekdamas asmeninės naudos ir tai jį galiausiai sužlugdė, tai A. Venclova nuosekliai įgyvendino svarbiausią savo gyvenimo viziją", – mano D. Elertas.

Istoriko teigimu, K. Kubilinsko išdavystė atnešė bėdą tik saujelei Lietuvos laivės kovotojų, o A. Venclova tą bėdą atnešė visiems šalies žmonės.

"Ir tai jis padarė ne vienas, o kartu su žmona Eliza. Negalima sakyti, kad žmonės tuo netikėjo, bet tas jų tikėjimas atnešė visiems didžiulę nelaimę. Tai ne Salomėjos Nėries, kuri paskui prieš mirtį apgailestavo, atvejis. A. Venclova nuosekliai ėjo sovietine kryptimi ir jo ateities matymas buvo būtent toks", – pabrėžė D. Elertas.

Indėlis: A. Venclova (sėdi antras kairėje) buvo Lietuvos aneksijos 1940-ųjų vasarą "įforminimo" spektaklio vienas pagrindinių personažų, tad esą jo atminimo ženklų Klaipėdoje neturėtų likti, įsigaliojus desovietizacijos įstatymui. Redakcijos archyvo nuotr.

Apsivalyti įpareigos įstatymas

Vis dėlto koreguoti memorialinės lentos Lietuvos TSR liaudies rašytojui veikiausiai neprireiks, nes lygiai prieš mėnesį priimtas vadinamasis desovietizacijos įstatymas, kuris turėtų įsigalioti nuo šių metų gegužės 1-osios.

Remiantis juo, bus draudžiama bet kokia forma įamžinti ar atvaizduoti asmenis, simbolius bei informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Taip pat bus uždrausta įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.

Iš viešųjų objektų turės būti pašalinti organizacijų pavadinimai, įvykiai ar datos, simbolizuojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešuose objektuose negalės būti ir žymenų apie tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. sovietinę okupaciją bei 1939–1944 m. nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.

Numatyta ir alternatyva

Pagal įstatymą, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galės būti naudojamas su sąlyga, jog šalia bus pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Taigi, panašu, kad iki vasaros pabaigos memorialinės lentos, skirtos A. Venclovai, Klaipėdoje turėtų nebelikti arba ji būtų papildyta objektyvia informacija apie šio asmens "nuopelnus" Lietuvos valstybei.

Dabar Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daugelis savivaldybių savo iniciatyva ėmė demontuoti sovietinių karių skulptūras, monumentus, kitus simbolius.

Tai buvo padaryta ir Klaipėdoje, bet ne iki galo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų