Storajai liepai gali būti apie 300 metų, tačiau jos apaugusios žaizdos byloja, kad medis dar gyvybingas.

Tai – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Medis yra vieno kamieno ir auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.

Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti 5,8 m. Tačiau jos kiaurymės jau seniai kėlė abejonių: ar tik liepa, metams bėgant, nesulyso.

Prieš kelerius metus išmatavus lapuočio apimtis, abejonės išsisklaidė. Skaičiai išliko tie patys.

Tiesa, medis kiek atsigavo, kai aplinkos saugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele.

Tada Lietuvos arboristų sąjungos atstovas biologas Algis Davenis pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, žmonės, grėbdami lapus, per daug švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

O natūralioje gamtoje po medžiu pūva lapai, mediena, tame puvimo procese dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medis ir pasiima maistingąsias medžiagas.

Kadangi Storosios liepos aplinka išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė.

Dar 2017-aisiais lapuotį savivaldybės užsakymu vertinusi ir išvadas pateikusi Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė teigė, kad jau tada buvo akivaizdu – medžiui skubiai reikia pagalbos.

Tuo metu buvo pašalintos nudžiūvusios šakos, išvalytos kamieno ertmės, įtvirtinimais paramstytos sveikos šakos.

"Liepos mediena yra minkšta, ji pažeista ligų. Todėl, kad ir kaip gydysime, ji ilgai neišlaikys. Labai kruopščiai, profesionaliai prižiūrint, gal dar ir 10 metų stovėtų, tačiau liepos perspektyva, kaip ir visų senų dalykų, – nieko nėra amžino. Kažkada su ja teks atsisveikinti. Aišku, būtų gražu, jei būtų padauginta jos atžalų ir kur nors pasodinta", – kalbėjo A. Klimienė.