Aistros dėl stovos skaitiklių uostamiestyje tebeverda. Nors savivaldybės valdininkai žada švelninti kai kurias naujosios tvarkos sąlygas, dėl rinkliavos jau kreiptasi į teismą.

Teismas spręs, ar sprendimas pagrįstas

Šiandien Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėtų apsispręsti, ar laikinai sustabdyti miesto tarybos sprendimą imti mokestį už automobilių stovėjimą nurodytose miesto vietose. Teismo taip pat prašoma ištirti tarybos sprendimo pagrįstumą ir jį panaikinti.

Prašymą teismui pasirašė Seimo narys Petras Gražulis, o surašė advokato Osvaldo Martinkaus padėjėja Lina Mikužytė.

Rašte teigiama, kad apmokestinę ne konkrečias vietas, o ištisas miesto zonas miesto politikai įvedė ne rinkliavą, o mokestį, nors įstatymai tokios teisės savivaldybių taryboms nenumato.

Be to, prašyme teigiama, kad dabar galiojanti tvarka pažeidžia miesto centre gyvenančių žmonių teises. Galimybe tik vienam buto gyventojui įsigyti lengvatinį 15 litų metams kainuojantį leidimą esą miesto politikai įteisino finansinę bausmę už automobilių perviršį.

Prašymą sukūrusių teisininkų teigimu, dabar galiojanti automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarka įtakoja faktą, kad žmonės nebėra laisvi rinktis darbo vietą, nes apmokestintose miesto zonose dirbti yra finansiškai nuostolinga. Apskaičiuota, kad dirbantys raudonojoje zonoje už automobilio pastatymą privalo mokėti vidutiniškai 11,3 procento, dirbantis geltonojoje zonoje – apie 5,6 procento nuo gaunamų pajamų.

Teismo sprendimas turėtų paaiškėti šiandien iki pietų.

Ragina baudų dar nemokėti

Advokatas O.Martinkus, kaip ir daugelis klaipėdiečių, įsitikinęs, kad įvesdami mokestį už stovėjimą Klaipėdos centre miesto politikai tam gerai nepasiruošė.

"Mokesčius gali imti tik valstybė. Savivaldybė turi teikti paslaugą. Mokestis gali būti imamas už stovėjimo vietas. Tačiau naujų automobilių aikštelių įrengti nepasistengta, į centrinėje miesto dalyje gyvenančių bei dirbančių žmonių interesus neįsiklausyta. Centre gyvenantieji supriešinti su čia atvykstančiais. Mano akimis, politikai sukūrė dar vieną problemą. Šiandien, kai didėja mokesčiai, o žmonių pragyvenimo lygis katastrofiškai krenta, tai – neapgalvotas žingsnis. Nesakau, kad nereikia mokesčio iš viso, bet tam turi būti tinkamai pasiruošta, o rinkliava turi būti pagrįsta ne vien noru papildyti miesto biudžetą bet kokia kaina", – svarstė O.Martinkus.

Advokatas patarė neskubėti mokėti baudų, kol Administracinis teismas netarė savo žodžio dėl pačios rinkliavos teisėtumo, ir žadėjo konsultuoti su šia problema susidūrusius vairuotojus. Komentuodamas vairuotojų nepasitenkinimą ir klausimus apie nuobaudų pagrįstumą už automobilių stovėjimą nesumokėjus, O.Martinkus tikino, kad dažnu atveju galima būtų apskųsti sprendimą skirti baudą.

Klaipėdoje yra nemažai vietų, kur kelio ženklų, informuojančių, kad čia už stovėjimą reikia mokėti, nėra arba nesimato. Be to, prie kelio ženklo turėtų būti nurodyta, kokiu atstumu nuo jo galioja reikalavimas mokėti.

Policininkams – dvigubos funkcijos

Pasak miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės, iš viso per sausį už mokamą stovėjimą miesto gatvėse buvo gauta apie 100 tūkst. litų pajamų, iš jų per stovos skaitiklius žmonės sumokėjo apie 25 tūkst. litų.

Jau pastebima ir pasikeitimų miesto gatvėse. Akivaizdžiai sumažėjo automobilių Teatro aikštėje, ant šaligatvio prie "Viktorijos" viešbučio, tuščia ir Liepų gatvė.

Ar vairuotojai sąžiningai sumoka už stovėjimą, kontroliuoja kol kas vienas jungtinis ekipažas, kurį sudaro policijos patrulis ir bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojas. Planuojama, kad ateityje tokių ekipažų bus trys. Du dirbs mieste, o trečiasis bus reikalingas vasarą pajūrio zonai aptarnauti.

Uostamiesčio policijoje labiausiai trūksta pareigūnų patrulių rinktinėje. Tačiau Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga tikino, kad patrulių delegavimas tikrinti, ar vairuotojai sumokėjo stovos mokestį, atnešė naudos.

"Pirmiausiai senamiesčio bei centrinės miesto dalies gyventojai kur kas dažniau nei anksčiau mato policininką. Tai yra ir prevencinis darbas. Nes patrulis ne tik tikrina, ar sumokėta už mašinos stovėjimą, bet ir stebi situaciją bei reaguoja į kitus teisės pažeidimus", – aiškino A.Leliuga.

Sugeba išvengti baudų

Pirmosios automobilių stovos mokesčio savaitės parodė, kad žmonės dar neišmoko tinkamai naudotis skaitikliais. Dažniausiai sumetę pinigus vairuotojai nepaspaudžia žalio mygtuko, todėl negauna čekio, kartais žmonės tų čekių neranda. Būna ir tokių vairuotojų, kurie nesusigaudo, kur mesti pinigus. Vairuotojai turi nemažai priekaištų stovos skaitiklius įrengusiai bendrovei. Prie skaitiklių nėra aiškinamųjų lentelių, kurios informuotų, kad po 6 vakaro ir poilsio dienomis mokėti nereikia.

Gudresni vairuotojai jau rado būdų išsisukti nuo baudų. Kartais automobiliai paliekami su įjungtais avariniais žibintais. Gudriausieji vežiojasi savo ratų surakinimo sistemas ir patys juos užrakina. Visų vairuotojų gudravimo būdų nenori atskleisti nei bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis, nei policininkai.

Praverstų kauniečių patirtis

Kol kas labai nelanksti atsiskaitymo už automobilio stovėjimą sistema. Klaipėdoje tai padaryti galima tik "Omnitel" ryšį turintiems mobiliojo ryšio vartotojams bei sumokant grynais per stovos skaitiklį.

Kaune stovėjimas miesto centre apmokestintas prieš 11 metų. Nemaža kauniečių patirtis išsireikalaujant mokestį galėtų tapti pavyzdžiu šiuo keliu einantiems klaipėdiečiams.

Bene labiausiai vairuotojų pamėgtas būdas sumokėti 60 litų vertės magnetinėmis kortelėmis. Jų galima įsigyti spaudos kioskuose, bendrovės ,,Automobilių stovėjimo aikštelės“ būstinėje bei pas kontrolierius gatvėse. Jomis naudojamasi panašiai kaip taksofono kortelėmis.

Kaip ir Klaipėdoje, Kaune nesumokėjusieji randa užblokuotus savo automobilio ratus. Klaipėdiečiai tokiu atveju gauna nuo 50 iki 100 litų baudos ir dar turi sumokėti už automobilio stovėtą laiką iki ratų atrakinimo.

Kaune toks nemalonumas nebūtinai reiškia, kad žmogus bus priverstas mokėti baudą. Bendrovės ,,Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas tikino, kad maždaug pusė taip nusižengusių vairuotojų nebaudžiami baudomis. Jiems primygtinai pasiūloma iš bendrovės darbuotojo nusipirkti magnetinę kortelę. Tada išlaisvinami mašinos ratai. Baudomis baudžiami tik piktybiškai nemokantys bei įžūlūs klientai.

Kitas būdas – sumokėti už stovėjimą trumposiomis žinutėmis. Tai galima padaryti naudojantis "TELE2", "Omnitel" ir "Bitės" ryšiu.

Dar vienas būdas – mokėti spaudos kioskuose parduodamais nutrinamais bilietais. Nusipirkęs norimo nominalo bilietą, vairuotojas nutrina biliete uždažytą plotą ir taip pažymi datą bei laiką, kada automobilis sustojo aikštelėje. Nedaugelis meta monetas į stovos skaitiklius.

Kaune vairuotojams leidžiama vėluoti iki 15 minučių. Tai yra už uždelstą iki ketvirčio valandos laiką papildomai mokėti nereikia ir vairuotojai už tai nebaudžiami.

A.Puidoko teigimu, bendrovė per metus uždirba miestui ne vieną milijoną litų.