Prieš penkerius metus uostamiestis toli gražu negalėdavo pasigirti kultūrų įvairove. Tačiau kuo daugiau lietuvių emigruoja į užsienio valstybes, tuo daugiau atvykėlių apsistoja ir mūsų šalyje. LCC tarptautinio universiteto tarptautinio verslo administravimo specialybės trečiakursis iš Azerbaidžano Ikhtiyaras Aliaghayevas kalba apie iššūkius, su kuriais teko susidurti atvykus į pajūrį.

Ieškojo "vesternizacijos"

Kas paskatina savo gyvenimo kelią besirenkančius studentus atvykti į vieną mažiausių bei neretai dar menkai pažįstamą Europos valstybę?

Dalyvaudamas mainų programoje "FLEX" ir vienus metus nemokamai Amerikoje mokęsis studentas jau tada pajuto Vakarų kultūros trauką.

"Norėjau tęsti studijas JAV, tačiau mokslai ten buvo pernelyg brangūs. Taigi, pradėjau ieškoti kažko finansiškai prieinamesnio ir taip sužinojau apie LCC tarptautinį universitetą. Pagrindinė priežastis – "vesternizuota" švietimo sistema bei paskaitų dėstymas anglų kalba. Kai ieškojau informacijos apie Klaipėdą, supratau, kad čia užsieniečių nėra labai daug, tačiau pats universitetas yra pritraukęs jaunuolių iš maždaug 28 skirtingų pasaulio šalių", – džiaugsmingai pasakojo Ikhtiyaras.

Pasak studento, Klaipėda toli gražu neprimena jo gimtojo Baku, pradedant miesto dydžiu ir baigiant vietinių gyventojų komunikabilumu bei problemų sprendimo būdais.

Raukytis verčia gira

"Jūsų kultūroje žmonės vangiai diskutuoja iškilusiais klausimais – jie pernelyg neieško kompromisų, stengiasi išvengti kylančių problemų bei nemėgsta palikti savo komforto zonos. O konfliktų sprendimas mano gimtinėje žmonėms suteikia tam tikrą malonumą", – kultūrų skirtumus vardijo pašnekovas.

Kas mums atrodo normalu ir kasdieniška, iš kito kultūrinio fono atvykusiam žmogui gali pasirodyti labai neįprasta.

"Vienas keisčiausių dalykų, su kuriais man teko susidurti Lietuvoje, yra gira. Ji kvepia itin nemaloniai, bet žmonėms ją gerti patinka. Turiu pridurti, kad alkoholio lietuviai suvartoja kur kas daugiau, nors vakarėliams išleidžia daug mažiau pinigų nei vietiniai Azerbaidžane", – tikino Ikhtiyaras.

Kalba nepalieka vilčių

Antras keistas dalykas, kurio I.Aliaghayevas vis dar nesupranta – geografinės Lietuvos pozicijos Europoje neišnaudojimas.

"Ši šalis egzistuoja geografiškai puikioje teritorijoje, tačiau verslo lygis čia vis dar labai žemas, žinant, kokia suma pinigų cirkuliuoja Lietuvos apyvartoje. Manau, kad būtų protingiau tapti pelningu logistikos centru tarp Rusijos bei Europos ir liautis mažinti abiejų pusių importo ir eksporto uždarbį dėl kvailų politinių žaidynių, kurios dabar vyksta visame pasaulyje", – savo nuomonę dėstė studentas.

Paklaustas, ką mano apie lietuvių kalbą, vaikinas atsakė, kad bandymai ją išmokti per pirmąjį semestrą buvo nesėkmingi – jaunuolis suprato, kad kai kurie gramatiniai aspektai yra tiesiog pernelyg sudėtingi ir nusprendė atidėti kalbos mokymąsi į šalį.

"Lietuvių kalba yra labai savotiška, nes pirmą kartą atvykęs į šią šalį galvojau, kad jei pridėsiu galūnę "as" prie kiekvieno vartojamo žodžio, visi mane supras. Taip pat kai kurie žodžiai atrodo užsienietiški, pavyzdžiui, terminas "mėgsta", kuris ir ispaniškai skamba panašiai – "me gusta".