Įtaką daro jungdami žmones

Daugelis galvoja, esą mažos mūsų šalies pasiuntiniai negali daryti įtakos ES politikai, kad viską sprendžia tik didžiausių sąjungos šalių atstovai.

Pasirodo, kur kas mažesnis nei kituose balsavimuose rinkėjų aktyvumas renkant EP narius būdingas ir didžiosioms Europos valstybėms.

A. Kubilius savo bei kolegų pavyzdžiu klaipėdiečiams įrodė, jog net keli šalies atstovai gali daryti įtaką visai Europos politikai.

Pirmąją karo Ukrainoje dieną iš daugiau nei 30 šalių jis subūrė plačią parlamentarų koaliciją „Vieningai už Ukrainą“, kurios nariais tapo per 400 nacionalinių parlamentų narių. Tai buvo įtikinantis pavyzdys, kad svarbiausia – gebėti burti bendraminčius ir dirbti kolektyviai.

„Pirmas mūsų laimėjimas, vos prasidėjus karui Ukrainoje, buvo sustabdyti rusiškų dujų pirkimą Europoje ir griežtų sankcijų įvedimas Rusijai. Įtikinti vokiečius atsisakyti rusiškų dujų nebuvo lengva, bet tai padaryti pavyko. Vien pamojuoti vėliavėle neužtenka, reikia gebėti jungti žmones ne tik savo, bet ir kitose frakcijose“, – vieną ryškiausių savo darbų paminėjo A. Kubilius.

Jis įsitikinęs, kad būdami europiečiai Lietuvos žmonės privalo norėti konkrečios politikos, todėl balsuodami už kandidatus į EP turėtų tinkamai pasirinkti.

Trūksta žinojimo

Ne kiekvienas mūsų šalies žmogus žino, ką veikia europarlamentarai.

Susitikdama su žmonėmis Lietuvoje R. Juknevičienė patyrė – neretai galvojama, jog 11 išrinktų mūsų šalyje europarlamentarų drauge atstovauja Lietuvai. Todėl tenka aiškinti, jog Europos Parlamentas pagrįstas politinėmis grupėmis, formuojamomis iš partijų.

R. Juknevičienė drauge su trimis partijos kolegomis priklauso Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai ELP, kurią sudaro per 170 narių, ir yra jos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už užsienio politiką ir saugumą.

A. Kubilius yra EP užsienio reikalų komiteto narys bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys, EP delegacijos (Euronest) parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas, be to, yra parlamentinės delegacijos į Ukrainą narys.

Lygindamas šį darbą su patirtimi dirbant Lietuvoje ministru pirmininku, A. Kubilius pripažino, kad darbas EP yra intensyvesnis.

Jaunimas prašo balso

Pokalbis su klaipėdiečiais buvo gyvas, europarlamentarų pasakojimas apie nuveiktus ir dirbamus darbus džiugino ir vertė norinčiuosius paklausti kelti rankas.

Klausimai stebino ir rodė klausytojų gyvenimiškas bei politines nuostatas, ne kiekvienu atveju sutampančias su svečių. Europarlamentarai nevyniojo žodžių į vatą, tiesiai ir atvirai polemizavo su klausytojais.

I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio salėje, kur vyko susitikimas, buvo nemažai jaunų žmonių. Pasirodo, jiems taip pat rūpi politika. Apie tai bylojo merginos klausimas apie galimybę Lietuvoje balsavimo teisę suteikti jaunuoliams nuo 16 metų.

R. Juknevičienė pripažino, kad tai būtų teigiamas sprendimas, ir apie tai mūsų šalies jaunuoliai jau diskutavo Seime. Europarlamentarei patinka Norvegijos patirtis, kur mokyklose 16-mečiams privalomi susitikimai su politikais.

Likus dviem savaitėms iki rinkimų, tokio amžiaus paaugliai balsuoja, nors jų balsai nėra įskaičiuojami, bet yra skelbiami viešai. Taip jauni žmonės turi galimybę išreikšti savo požiūrį, o svarbiausia, taip mokosi dalyvauti politikoje.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su ELP frakcija EP.