Žardės piliakalnis, po truputį virstantis sąvartynu, pagaliau sulaukė dėmesio. Ne vienus metus miestiečių niokojamas kultūros paveldas iki šiol labiau rūpėjo visuomenininkams nei miesto valdžiai.

Virto gyvūnų kapinėmis

Piliakalnis yra įtrauktas į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių, skelbiamų kultūros paminklais, sąrašą. Tačiau į saugomą objektą jis šiuo metu nepanašus.

"Nors piliakalnis yra pačiame miesto paribyje, tačiau lankytojų čia atvyksta nemažai. Vis dėlto miestas juo kažkodėl nesidomi", – pabrėžė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Apie tai, kad valstybės saugomas Žardės piliakalnis nusėtas gyvūnų kaulais, šiukšlėmis ir laužavietėmis, jau kalbama gana seniai. Tačiau taisyti situacijos iki šiol niekas neskubėjo.

Tai patvirtino ir L.Kavaliauskas. Anot jo, čia iš tiesų stinga tvarkos.

"Miestiečiai kažkodėl pasirinko šią vietą kaip atliekų sandėliavimo aikštelę ir net palaikė šunų kapinėmis", – stebėjosi pašnekovas.

Pastarosiomis savaitėmis čia buvo rastos šešios nelegalios kapavietės. Naminių gyvūnėlių palaikai kultūros paveldo teritorijoje – jau seniai nebe naujiena.

Pripažino problema

Klaipėdiečiai skundėsi, esą etninis kuršių paveldas ne tik merdi, bet ir yra niekinamas.

"Objektas yra apžėlęs aukšta žole, apaugęs medžiais ir krūmais. Čia mėtosi alkoholinių gėrimų skardinės, yra įrengtos nelegalios laužavietės, laisvai važinėjama automobiliais", – sakė gyventojai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys stebėjosi, kodėl rajono piliakalniai kruopščiai tvarkomi, o Klaipėda vis dar tam neprisiruošia.

"Visi rajonai tvarkosi, savo piliakalnius nušienauja ir medžius iškerta, todėl pats laikas ir mums apie tai pagalvoti", – teigė J.Genys.

Ir iš tiesų, Kretingoje ar Gargžduose stovintys piliakalniai yra nuolat prižiūrimi.

Pavyzdžiui, kuršių Kalniškės piliakalnyje greitai nebeliks medžių, čia tiesiamas pažintinis takelis, stovi stendas, šiukšliadėžės, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė.

"O Žardėje žmonės laidoja šunis, kates, šiukšlina bei važinėja keturračiais. Net nuorodų į piliakalnį nėra, jau nekalbant apie stendus, šiukšliadėžes ir kitus panašius civilizuotame pasaulyje priimtinus atributus kultūros paveldo objektuose", – piktinosi miestiečiai.

Ir Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pripažino, kad situacija nėra gera.

Būtina imtis priemonių

Artimiausiu metu turėtų būti sprendžiamas netvarkingo piliakalnio klausimas.

Savivaldybė sujudo, kai Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J.Genys kreipėsi į miesto valdžią.

"Iš tiesų yra pats laikas su savivaldybėje dirbančiais atsakingais žmonėmis spręsti problemą. Ir ne tik Žardės piliakalnio, bet ir kitų objektų", – sakė muziejaus direktorius.

L.Kavaliausko teigimu, šioje teritorijoje anksčiau buvo vykdomos talkos. Tačiau prie jų savanoriškai prisidėdavo tik neabejingi miestiečiai ar istorijos entuziastai.

"Žmonės rinko šiukšles, tvarkė aplinką. Tačiau prieš kurį laiką nuvykę prie Žardės piliakalnio ir šalia esančių kapinaičių teritorijoje radome krūvą priverstų padangų", – pasakojo pašnekovas.

L.Kavaliausko teigimu, ateityje būtų galima parengti specialų paveldo tvarkymo projektą.

"Iš pradžių reikia pagalvoti bent apie minimalias priemones, tokias kaip informacinių stendų, šiukšliadėžių, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą. Visa tai būtina, kad žmonės galėtų civilizuotai apžiūrėti piliakalnį. O ateityje, galbūt net atlikus archeologinius tyrimus, atidengti griovius, paaukštinti pylimus, taip pat įrengti dirbtinius barjerus, kad žmonės su keturračiais negalėtų užvažiuoti ant piliakalnio", – dėstė L.Kavaliauskas.

Pietinėje Klaipėdos dalyje stūksantis piliakalnis jau ne vieną dešimtį metų yra archeologų tyrinėjimo objektas. Teigiama, kad anksčiau čia būta apie pusės tūkstančio kuršių gyvenvietės.