Uostamiesčio politikai suka galvas, kaip pritraukti investuotojus ir išjudinti statybas suplanuotuose naujuose kvartaluose. Teigiama, kad dideliais sklypais Klaipėdoje susidomėjimas labai mažas, priešingai nei individualiais. Pastarieji graibstomi.

Termino nustatyti negali

Galimybes, kaip pritraukti investuotojus ir suaktyvinti kvartalų statybas, svarstė miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Savivaldybės administracijai jie buvo pateikę savo siūlymus, kaip tai būtų galima padaryti.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Gružienė aiškino, kad savivaldybė neturi didelių galių, parduodant ar nuomojant valstybinės žemės sklypus aukciono būdu.

Savivaldybės administracijos direktorius gali įrašyti kai kurias sąlygas sklypui, perduodant dokumentus Žemės tarnybai, kad ši paskelbtų aukcioną.

Tačiau sąlygos, kurios būtų perkeltos į žemės nuomos ar pardavimo sutartį, turi būti susijusios su detaliojo plano sprendiniais.

Komiteto nariai buvo siūlę įrašyti į sąlygas terminą, per kurį sklypas turėtų būti išvystytas, kad nebūtų žemė nejudinama 10 metų.

Tačiau, anot R.Gružienės, to padaryti negalima, nes prieštarauja kitiems teisės aktams.

"Viskas turi būti išdėstyta kuo aiškiau, kad investuotojas žinotų, kokiomis sąlygomis įsigijo sklypą, ar tinklus turės pakloti, ar nutiesti gatvės dalį, ar atlikti archeologinius tyrimus", – tvirtino vyriausioji specialistė.

Pasigedo sklypų Smiltynėje

R.Gružienė pristatė, kokius didesnius sklypus ketinama išnuomoti ar parduoti aukcione šiemet.

Vienas tokių yra Junkerių kvartalas – dešimt sklypų, esančių Sukilėlių ir Tomo gatvėse. Jų paskirtis – komercinė. Numatoma, kad nuomos aukcionas įvyks birželio pabaigoje.

Nuomos aukciono būdu bus siūloma įsigyti ir 3,48 hektaro ploto sklypą Giruliuose. Jame numatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba.

Parduoti aukciono būdu yra numatyta sklypus Šiaurės prospekte. Taip pat didelius sklypus Labrenciškėse. Vienas yra septynių, kitas – 17 hektarų.

Pasak R.Gružienės, šiems sklypams buvo atsiradęs investuotojas, tačiau esą jis "pabėgo". Vyriausiosios specialistės nuomone, sklypai yra per dideli.

"Manau, kad verta būtų juos sumažinti", – tvirtino R.Gružienė.

Komiteto nariai parduodamų sklypų sąraše pasigedo dviejų sklypų Smiltynėje – "Smiltynės smuklės" ir restorano prie gelbėjimo stoties – ir Turgaus aikštės 26 numeriu pažymėto.

R.Gružienė aiškino, jog pastarasis nėra įtrauktas, nes jame yra sandėliukai. Kol statiniai nenugriauti, sklypo negalima realizuoti.

"Čia tik didieji sklypai. Yra smulkių, kuriuos sėkmingai atiduodame į aukcionus", – atkreipė dėmesį vyriausioji specialistė.

Laukia restorano pajūryje

Pasak R.Gružienės, dėl sklypų Smiltynėje – sudėtingesnė situacija.

"Smiltynės smuklė" yra miško žemė. Tad reikia keisti miško schemą – "išimti" šį sklypą iš pastarosios.

"Miškų schema buvo neseniai keista. Šis sklypas tada nepateko. Kitas miškų schemos keitimas bus po dvejų metų", – tvirtino vyriausioji specialistė.

Antro sklypo situacija, R.Gružienės teigimu, komplikuota dėl privažiavimo ir komunikacijų klausimo, tačiau besidominčių yra.

"Įtraukite šiuos sklypus į sąrašą. Klaipėda laukia gražaus restorano su vaizdu į jūrą. Nereikia, kad šie sklypai užsistovėtų", – tvirtino komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

R.Gružienė atkreipė dėmesį, kad sklypus Smiltynėje galima išnuomoti tik aukciono būdu.

Komiteto nariai taip pat domėjosi, ar pavyktų greičiau rasti sklypo savininką ar nuomininką.

R.Gružienė tvirtino, kad didelio skirtumo – pirkti ar nuomotis – nėra. Tik nuomojant sklypą nereikia mokėti iš karto didelės sumos. Perkant prireikia iš karto didelių investicijų.

"Tiksliai sunku pasakyti. Šiaip bankai, teikdami paskolas, priima ir nuosavybės, ir nuomos teisės įkeitimą. Gal palankiau žiūri į pirmąjį", – tvirtino vyriausioji specialistė.

Konkuruoti su rajonu sunku

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad gal reikėtų skelbti sklypo Šiaurės prospekte nuomą, o ne pardavimą.

Gal tada pavyktų jam greičiau rasti investuotoją, nes iš karto nereikėtų didelių investicijų.

Tarybos narė Aldona Staponkienė atkreipė dėmesį, kad planuojamas šio sklypo pardavimas. Pinigai yra įtraukti į miesto biudžetą, o iš žemės pardavimų surenkama nemažai lėšų.

"Jei būtų konkretus investuotojas, galėtume su juo kalbėtis, kas labiau tiktų. Kol kas niekas nesidomėjo tokiais dideliais sklypais. Labiausiai norima mažų, individualių", – tvirtino specialistė.

Posėdyje dalyvavęs architektas Edmundas Andrijauskas teigė, kad nereikėtų fiksuoti lėšų, kurios dar negautos, nors ir numatytos biudžete.

"Klausimas yra kaip sudaryti Klaipėdos rajonui konkurenciją, kad žmonės mieste labiau pirktų sklypus. Reikia ieškoti būdų pritraukti pirkėjus. Aišku, kad tai padaryti lengviau per nuomą. O skaičiuoti zuikius, kurie dar nenušauti, ir tikėtis, kad pinigai atsiras biudžete, nereikėtų. Pirmiausia reikia, kad kas nors nupirktų tuos sklypus. Jei norime konkuruoti su rajonu, nuoma – vienintelis kelias", – dėstė architektas.

Tačiau E.Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad rajone sklypų pasiūla yra labai didelė, o pradinė kaina – mažesnė nei Klaipėdos miesto. Sumažinti kainos negalima, nes ji yra nustatyta.