Po ilgai trukusių derybų Klaipėdos miesto savivaldybė bei atliekų deginimo jėgainę statysianti bendrovė "Fortum Heat Lietuva" vakar pasirašė įmonės "Klaipėdos energija" akcininkų sutartį.

Derybos dėl vienos moderniausių šalyje jėgainės statybų prasidėjo dar prieš keletą metų, tačiau sutarties pasirašymas užtruko dėl šalyje pasikeitusių įstatymų bei "Klaipėdos energijos" akcininkų. Anksčiau "Klaipėdos energijos" 19 proc. akcijų valdė Vokietijos bendrovė, tačiau prieš pusantrų metų jas įsigijo Suomijos koncernas "Fortum".

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iš biokuro ir atliekų elektros bei šilumos energiją gaminsianti jėgainė bus pradėta statyti dar šių metų spalį. Numatyta, jog veiklą ji turėtų pradėti 2013-aisiais.

Pasak bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, jie jau turi teigiamą poveikio aplinkai vertinimo studiją, taip pat jau susitarta su bendrovėmis, iš kurių bus perkama reikiama įranga.

V.Žuta teigė, jog tai gana brangus projektas, tačiau jei viskas vyks sklandžiai bus stengiamasi, jog jėgainė veiklą pradėtų anksčiau.

"2013-ieji vėliausias terminas. Sieksime, jog jėgainė pradėtų veikti anksčiau. Juk ji itin svarbi ne tik Klaipėdos miestui, bet ir visai šaliai, kuri yra įsipareigojusi Briuseliui mažinti atliekų kiekį", – komentavo V.Žuta.

Pašnekovas patikino, jog per metus planuojama išdeginti apie 240 tūkst. tonų atliekų. Dėl to sumažėtų ne tik šiukšlių kalnai, bet ir apie 40 proc. uostamiesčio gyventojų galėtų naudotis iš atliekų pagaminta pigesne elektra bei šilumos energija.

V.Žuta užtikrino, jog Lypkių gyventojai, kurie gyvena šalia LEZ teritorijos dar iki jėgainės statybų pradžios bus iškeldinti. Anot jo, gyventojai tai padaryti sutinka, tad netrukus jiems bus išmokėta apie 4,5 mln. litų. Iš viso šių gyventojų iškeldinimui bendrovė įsipareigojo skirti 9 mln. litų – likusi suma bus pervesta šiek tiek vėliau.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, šiuo metu daugiausiai "Klaipėdos energija" akcijų – 75 proc. priklauso savivaldybei, 19 proc. – bendrovei "Fortum Heat Lietuva", o likusios – įvairiems juridiniams bei fiziniams asmenims.