Dvidešimtmetį švenčiančio Klaipėdos universiteto galėjo ir nebūti. Tačiau ši miestui labai svarbi įstaiga atsirado tik dėl žmonių geranoriškumo, įsitikinęs dvi kadencijas universiteto rektoriumi dirbęs Stasys Vaitekūnas.

Tardavosi gatvėje

„Kai 1993-iaisiais pradėjau dirbti rektoriumi, net rektoratas neturėjo patalpų, studentams nebuvo auditorijų, o patalpų universitetui mieste net nebuvo numatyta. Todėl važiavau pas tuometį premjerą Adolfą Šleževičių ir prašiau, kad mums atiduotų kareivines, nes jos jau buvo perduotos Krašto apsaugos ministerijai. Taip pamažu ir atsirado Klaipėdos universiteto miestelis. Pamenu, žmonės buvo labai geranoriški. Ministrą galėjai gatvėje timptelėti už rankovės, išsakyti problemą ir ją toje pačioje gatvėje išspręsti. Dabar ministrai yra subiurokratėję, o anksčiau viskas buvo kitaip“, – žodžių į vatą nevyniojo S.Vaitekūnas.

Jis neslėpė, kad kuriant Klaipėdos universitetą problemų neišvengta. Didžiausia jų – pinigai, kurių trūko iš Krašto apsaugos ministerijos perimtoms patalpoms remontuoti.

Studentai – geriausi

„Paraginti miesto žmonės susibūrė į universiteto rėmėjų tarybą, kuri padarė labai daug gero. Verslininkai davė pinigų pirmojo fakulteto remontui, o paskui lėšų jau skyrė ir Vyriausybė. Vietos valdžios požiūris į Klaipėdos universitetą iš pat pradžių buvo labai šviesus. Tuometis meras Benediktas Petrauskas ir savivaldybės tarybos pirmininkas Vytautas Čepas mums parūpino 20 butų, kad galėtume prisikviesti dėstytojų iš kitų miestų. Universitetą ir sukūrė dėstytojai, miesto vadovai bei verslininkai“, – tikino pašnekovas.

S.Vaitekūnas teigė, jog visada norėjo, kad Klaipėdos universitetas būtų jūrinės krypties, tad dabar džiaugiasi, jog tokių tikslų ir pavyko pasiekti.

„Tačiau aš didžiuojuosi kiekviena mūsų universiteto studijų programa. Mūsų studentai taip pat labai geri, nes kai pagal mainų programas išvyksta mokytis į užsienį, ten būna pirmūnai“, – studentus gyrė S.Vaitekūnas.

Piktina mokesčiai

Jis vylėsi, kad Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija galiausiai panaikins nežmogiškai didelius mokesčius studentams.

„Iš mūsų universiteto studijuoti magistratūroje užsienyje išvažiavo apie tūkstantis studentų. Svečių šalių mokymo įstaigas jie pasirinko tikrai ne dėl geresnės studijų kokybės, o tik todėl, kad čia reikia mokėti labai didelius pinigus. Kiekvienas išvažiuojantis studentas yra nuostolis šaliai, tad ir reikia keisti politiką“, – įsitikinęs buvęs Klaipėdos universiteto rektorius.

Paklaustas, ko palinkėtų universitetui, kad jis ir toliau gyvuotų, S.Vaitekūnas buvo konkretus: „Linkiu nepasiduoti pesimizmui, nes tik optimizmas padeda įveikti bet kokias kliūtis“.