Pažadai sunkius ligonius skraidinti sraigtasparniais į Vilnių, nes po reformos uostamiestyje jų nebebus kas operuoja, verčia ligų kamuojamus žmones sukioti pirštą prie smilkinio. Ir jie, ir medikai įsitikinę – nieko gero iš tokios pertvarkos nebus.
Tarp gyvybės ir mirties
"Guliu ligoninėje. Man reikia širdies stimuliatoriaus. Ministras žada, kad nupirks du sraigtasparnius ir jie nugabens mane į Kauną ar Vilnių. Kam? Kad nuskraidintų mane ten atšalusį?" – piktinosi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Vidas Sutkus.
Klaipėdietis nešioja antrąjį širdies stimuliatorių. Kartą per metus jam tenka tikrintis pas kardiologą.
Jei Klaipėdoje neliktų sudėtingų kardiochirurginių operacijų, V.Sutkui kartu su panašaus likimo broliais tektų vykti į Kauną ar Vilnių.
"57 litai nuvažiuoti pasitikrinti, paskui sėdi į autobusą, sumoki dar kartą tuos pačius 57 litus ir grįžti į Klaipėdą. Gyvenančiam iš sumažintos pensijos tai dideli pinigai", – paskaičiavo pensininkas.
Pasak asociacijos vadovo, jei į Jūrininkų ligoninę pakliūtumėte antradienį ar ketvirtadienį, kai tikrintis renkasi nešiojantieji stimuliatorius, pamatytumėte jūrą žmonių.
Klaipėdoje yra keli tūkstančiai gyventojų, turinčių stimuliatorius. Kasmet jų gretos pasipildo keliais šimtais.
Tūkstantį narių vienijančioje asociacijoje – kas antras turintis kardiologinių problemų.
Tad visi šie žmonės sunerimo, pasklidus kalboms apie sudėtingų kardiochirurginių ir kitų operacijų atsisakymą uostamiestyje.
Veikia medikų mafija?
"Ministras nusikalba, – nevyniojo žodžių į vatą V.Sutkus. – Kai valdžia kalba apie taupymą, pinigų trūkumą, ministras – apie sraigtasparnių pirkimą."
Buvusi medikė Ilona taip pat sunkiai tvardė emocijas: "Jei pilvo chirurgijos, kardiochirurgijos ir kitos operacijos bus perkeltos į Vilnių ar Kauną, kas bus su žmonėmis? Juk ne tik ligoniui kainuoja kelionė. Kas bus su slaugančiais artimą žmogų? Ar ministras apie tai pagalvoja?"
Nepagydomu reumatizmu serganti Rasa neslėpė liūdesio.
Po pokalbio su gydytoja moteris sužinojo, kad ligonių pertvarka asmeniškai paliestų ir ją.
Dėl gyvybiškai būtinų vaistų jai tektų važinėti į sostinę.
"Ligoninių jungimas mums nesvarbus. Bet tik kvailys gali jungti Švėkšnos psichiatrijos ligoninę prie Jūrininkų, neturinčios net nervų ligų skyriaus", – mano V.Sutkus.
Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas žinias apie pertvarką renka ne tik iš žiniasklaidos, bet ir pažįstamų gydytojų, politikų Klaipėdoje, Vilniuje.
Asociacijos nariai nusiteikę ryžtingai – jei prireiks, rinks parašus savo krašto ligoninėms apginti.
"Po karo klaipėdiečiai gydytis važiavo į Kauną ir Vilnių. Dabar norima vėl tuos laikus grąžinti. Kodėl turime nusileisti Kauno ir Vilniaus medikų mafijai?" – emocijų netvardė prezidentas.
Nuostolinga nauda
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojų sąjungos pirmininkas Vytautas Grykšas ramino, kad kol kas reforma pristabdyta ir nedaroma jokių realių žingsnių.
"Nors ligoninių pertvarka siekiama taupyti, tačiau finansinių išlaidų gali būti daugiau nei naudos", – tvirtino V.Grykšas.
Dėl ligoninių reformos visoje Lietuvoje darbo gali netekti 500–700 gydytojų, o išeitinėms kompensacijoms sumokėti valstybė numatė 24 mln. litų.
"Neaiški ligoninių struktūra. Jos funkcionavimas sunkiai suvokiamas. Ekonominis efektas neaiškus, o juridiškai – ir neįteisintas. Viskas daroma labai skubotai, nors jokio gaisro nėra", – tęsė KUL atstovas.
Gydytojus stebina ir pateikiama tendencinga informacija – esą Klaipėdos ligoninės dirba nuostolingai.
"Mūsų ligoninė išsilaiko, laiku sumoka algas, daro remontus, perka aparatūrą. Gyvename šiltai, turime muilo ir popieriaus. Mums nelabai aišku, kur tie nuostoliai. Tad neramu, kodėl taip teigiama", – stebėjosi gydytojas.
Kyšo korupcijos ausys
Pasak V.Grykšo, ligoninės pačios gerokai anksčiau optimizavo darbo vietas, atsisakė nuostolingų gydymo paslaugų, tad iš šono primestų nurodymų nebereikėtų. Ypač per sunkmetį.
"Tereikia taupiai ir užspaudus paskutinius resursus pragyventi. Dabar ne laikas draskymuisi", – pridūrė jis.
Pasak KUL atstovo, tenorima, kad pacientai būtų saugūs ir valdžia netrukdytų ramiai dirbti.
"Kodėl pacientą būtinai reikėtų gabenti į Kauną ar Vilnių? Juos galima nugabenti į Skandinavijos šalis ar Daniją – atstumas panašus. Kai priverstinai reguliuojami pacientų srautai, tai rodo išlendančias korupcijos ausis", – tikino V.Grykšas.
KUL gydytojų sąjungos atstovas neslėpė – kol kas ministerijos vykdoma politika jam nesuprantama.
Žada žalius koridorius
Nuo balandžio Lietuvos gydymo įstaigos pradės dirbti pagal Vyriausybės patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą.
Su jos įgyvendinimu susijusioms problemoms išspręsti Sveikatos apsaugos ministerija sudarė tris specialistų darbo grupes.
Viena jų ėmėsi pacientų srautų sureguliavimo bei siuntimo į sveikatos priežiūros įstaigas problemų.
Darbo grupė nustatys tvarką dėl ūmios patologijos užkluptų pacientų nukreipimo į tam tikro lygmens ligonines su reikiama įranga, kvalifikuotais medikais.
Tai vadinamieji žalieji koridoriai, kai nustatyta aiški tvarka, su kokia diagnoze ir į kokią įstaigą pacientas nedelsiant turi būti pristatytas.
Taip pat šios darbo grupės tikslas – paskirstyti pacientų planinius srautus į atitinkamo lygmens ligonines.
Taip esą tikimasi užtikrinti kokybiškas gydymo paslaugas.
Galutiniai sprendimai ir kaip jie atsilieps Klaipėdai, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Pritrūko vieno balso
Praėjusią savaitę po dviejų balsavimų Seimas nesutiko kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl ligoninių pertvarkos teisėtumo.
Pritrūko vos vieno balso persvaros.
Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė "Klaipėdai" teigė, kad net balsavusieji prieš suvokia situaciją ir neoficialiai pritarė kreipimuisi į KT.
Tačiau balsuoti kitaip esą neleido frakcijų vadovai.
"Bet turime pakankamą skaičių parašų ir kreipsimės į KT pasirašiusių Seimo narių vardu", – aiškino parlamentarė.
D.Mikutienė įsitikinusi, kad balsuojant buvo pažeisti procedūriniai veiksmai dėl vicepirmininko Raimundo Šukio, gynusio savo partijos kolegą – sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, kaltės.
"Akivaizdu, esame teisūs – įstatymai pažeisti", – piktinosi medicininį išsilavinimą turinti Seimo narė.
Domina tik pinigai
Kodėl taip skubama įgyvendinti reformą?
Pasak D.Mikutienės, skubėjimas susijęs su Europos Sąjungos pinigų įsisavinimu.
"Reforma daroma, kad ministerija galėtų kontroliuoti tuos pinigų srautus, o ant jų "pastatyti" savo žmones. Pacientai jiems nesvarbūs. Tai patvirtino ir Valstybinės ligonių kasos vadovas, pripažinęs, kad ligonių srautai – didelė problema, bet tik dabar jos imtasi. Nors ligoninių pertvarka turėjo prasidėti būtent nuo išsamios ligoninių srautų analizės", – aiškino parlamentarė.
D.Mikutienė nesulaikė šypsenos dėl ministro svaičiojimų apie ligoniams skraidinti skirtus sraigtasparnius.
Ji tvirtino, kad turtingos šalys ypatingiems atvejams juos turi, bet sunkiai suvokiama, kai apie tai prabylama per ligoninių pertvarką.
"Į Klaipėdoje teikiamas aukščiausio lygio gydymo paslaugas daug investuota. Tad jos ir turėtų išlikti", – mano Seimo narė.
D.Mikutienė kaip paradoksą vertina ir ministerijos deklaracijas apie pertvarkomas nuostolingai dirbančias ligonines.
Tačiau reforma pirmiausiai palies pelningai, be įsiskolinimų dirbančias gydymo įstaigas.
"Švaisčiusios pinigus ir turinčios didelių skolų paliekamos ramybėje", – stebėjosi parlamentarė.
Naujausi komentarai