Penkias dienas truksianti Jūros šventės mugė į Klaipėdą atviliojo šimtus prekiautojų ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio. Tikimasi, kad mugė bus pelninga tiek prekybininkams, tiek ir miestui.
Pirmenybė tautodailininkams
Laimutis Ašaka iš Panevėžio šventinėje mugėje Klaipėdoje prekiauja pirmą kartą. Čia atvažiavo suviliotas liudijimų, kad mugėje prekiauti apsimoka, kad prekybininkams čia gerai sekasi.
Nors buvo tik pati mugės pradžia, tautodailininkas džiaugėsi, kad diena prasidėjo sėkmingai.
„Jau pardaviau nemažai. Net nesitikėjau, kad pačią pirmą dieną iš ryto ką nors nupirks. Manau, jog kelionės išlaidos jau atsipirko“, – džiaugėsi tautodailininkas.
Tautodailininkė iš Šiaulių šventinėje mugėje prekiavo savo pačios gamintomis sagėmis. Moteris teigė, kad šių metų naujiena – papuošalai iš lino ir gintaro. Koljė ir apyrankė kainuoja 250 litų. Tautodailininkė tvirtino, kad tai – autorinis vienetinis darbas, todėl ir kainuoja brangiau.
„Lietuvius dar domina ir linas, ir gintaras, todėl ir gaminu. Kaip seksis prekiauti mugėje, nežinau“, – teigė tautodailininkė Regina Karklienė.
Atgaiva mamoms
Jauna mama iš Panevėžio į mugę atvežė parduoti savo pačios pasiūtus natūralios medžiagos vaikiškus rūbelius.
„Labai neseniai pradėjome šį verslą. Patys tuos drabužėlius siuvame. Net keista, kad yra tokia paklausa“, – stebėjosi Dalia Šveinauskė.
Moteris pripažįsta, kad dažnai vaikams mamos perka drabužėlius pigių rūbų parduotuvėse, tačiau jai siūti ir parduoti vaikiškus drabužėlius vis tiek apsimoka.
„Pati turiu du mažus vaikus ir puikiai žinau: kuo natūralesnės medžiagos, tuo geriau vaikui. Tą supranta ir kitos mamos, todėl mūsų verslas pasiteisina“, – tvirtino D.Šveinauskė.
Žaliavos yra atraižos. Todėl savikaina esą pigesnė, o ir patys gamina, patys parduoda.
„Kai pati ėmiau ieškoti viršutinių drabužėlių vaikui, paaiškėjo, kad jie kainuoja net kelis šimtus litų, o viską, pasirodo, galima pasisiūti patiems ir dar kitus aprūpinti“, – džiaugėsi panevėžietė.
Filosofuojantis bitininkas
Šventės mugę papuošė iš Kelmės rajone esančio Tytuvėnų miestelio atvykęs bitininkas Arvydas Maziukas, atsivežęs savo bityno medaus ir vaško dirbinių.
„Esu trečios kartos bitininkas. Nenorime girtis, bet dirbame labai daug. Tai jau labiau gyvenimo būdas nei verslas“, – tikino bitininkas.
Visa jo šeima lieja, pjausto ir gamina daugiau nei 100 rūšių žvakių. A.Maziukui svarbiau būti tarp žmonių, juos mokyti, šviesti, rodyti, kas ta bitininkystė, o prekyba esą ne svarbiausias dalykas.
„Jei miestai paprašo, randa finansavimo šaltinį, mes parodome plačiau, kaip visa tai atsiranda. Juk iš amatininkų ir patys miestai atsirado: vienas plytas degė, kitas medų rinko, trečias kokį šerną partempė, taip ir susikūrė miestai“, – filosofavo A.Maziukas.
Bitininkas pripažino, kad dalyvavimas šioje mugėje jam kainavo nemažai. Šventės organizatoriams 5 dienoms už prekybos vietą sumokėti reikėjo 700 litų.
„Ar atsipirks? Net nežinau. Mes daug apie save skelbiame pasauliui, siuntinėjame savo gaminius ir kažkaip gyvi. Žinote, tie pinigai neturi būti tiek akcentuojami. Mes, prekybininkai, esame tam, kad žmonės išeitų į miestą pasivaikščioti su šeima, vaikais, svarbiausia – kad žmonėms būtų gražu, prekyba – antroje vietoje“, – dėstė A.Maziukas.
Tačiau bitininkas įsitikinęs, kad už tai neturėtų mokėti pats dalyvis. Esą tokia praktika labai paplitusi užsienyje.
Daugiau lietuviškų gaminių
Klaipėdietė etnologė Valerija Jankūnaitė sako, kad ši mugė yra tradicinė. Jos ištakos siekia tarybinius laikus, kai parduotuvėse prekių būdavo nedaug, o žmonės tikėdavosi, kad apsipirks būtent per Jūros šventę. Tada atsirasdavo ne tik maisto produktų, bet ir namų apyvokos daiktų.
„Šita mugė – labai marga, čia yra visko, labai daug atvežtinių gaminių iš užsienio, nemažai perpardavinėtojų. Negaliu pasakyti, kad tai blogai. Bet jeigu jau yra šventinė mugė, norėtųsi, kad daugiau būtų tradicinių lietuviškų gaminių, kad išradingiau juos pateiktų, kad pritaikytų juos šitai šventei“, – samprotavo V.Jankūnaitė.
Klaipėdietė pastebėjo ir kai kuriuos nesklandumus – kai kurios prekybininkų palapinės sustatytos prieš saulę, maisto produktai kaista, mėsos gaminiai – ant prekystalių, o ne vitrinose ar šaldytuvuose. Tai rėžia akį.
Veterinarijos tarnyba būdraus
Teigiama, kad mugėje prekiaujančius maistu ir šį kartą akylai prižiūrės Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai.
Šiais metais šventėje veiks 49 lauko kavinės, įvairiais maisto produktais prekiaus per 130 įmonių ir ūkininkų.
Pagrindinis dėmesys skirtas didžiausią riziką keliančioms viešojo maitinimo įmonėms, atvykstančioms į Jūros šventę iš kitų šalies miestų su jau pagamintais patiekalais, kuriuos šventės metu tik pašildys.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina prekiautojus objektyviai įvertinti savo galimybes, garantuoti jų tiekiamų maisto produktų saugą ir kokybę, ypač esant karštiems orams.
Prašoma šventės metu susiaurinti patiekalų ir prekių asortimentą, vengti rizikingų maisto produktų, daugiau gaminti lengvų, populiarių ir mėgstamų užkandžių ar prekiauti sufasuotais, greitai negendančiais maisto produktais.
Mugė sumažėjo
Viešosios įstaigos „Jūros šventė“ vadovas Remigijus Mockus patvirtino, kad šiemet buvo paruošta 540 vietų mugės prekiautojams, 46 lauko kavinėms, dar 40 laikiniems prekiautojams.
Tačiau pripažino, kad pernai tautodailininkai išpirko daugiau vietų.
„Pernai pirmą kartą mugės palapinės išsirikiavo Danės gatvėje nuo “Teo„ pastato iki Šiaurės rago, ten buvo paruoštos dvi prekybininkų eilės. Kai kas nepasiteisino. Tie, kurių palapinės buvo arčiau gamyklos sienos, važinėjančių automobilių buvo atskirti nuo pirkėjų. Šiemet tos idėjos atsisakėme“, – prisiminė R.Mockus.
Prekybininkai buvo labai nepatenkinti, jie savavališkai užėmė kitas vietas.
Šiemet, norėdami išvengti tokios netvarkos, organizatoriai tą vieną eilę panaikino, todėl ir prekybos vietų mažiau.
Pernai rinkliavų už prekybos vietas mugėje surinkta apie 400 tūkst. litų. Kiek pavyks surinkti šiemet, neprognozuojama.
Naujausi komentarai