Taksi paslaugomis besinaudojantys klaipėdiečiai negali būti įsitikinę, kad nebus apgauti ir už kelionę sumokės tikrą kainą. Šio verslo atstovai patys pripažįsta, kad dalis taksi paslaugos teikėjų elgiasi nesąžiningai, o taksi srityje įsivyravo chaosas.

Kelionė kainuoja skirtingai

Kaip skaičiuojama kelionės taksi kaina – daliai klaipėdiečių iki šiol paslaptis. Ji priklauso ne tik nuo pasirinktos įmonės. Nors važiuoji tą patį atstumą, kelionės kaina skiriasi keliais litais. Ji išauga ne tik tada, kai taksi automobilis sustoja prie šviesoforų, bet ir esant prastoms oro sąlygoms.

Be to, klaipėdiečiams kyla klausimas, kodėl sustojus prie šviesoforo, taksi vairuotojas nesustabdo taksometro? Didesniuose miestuose naudota tokia praktika.

Vienos uostamiesčio taksi įmonės vadovas Michailas Zbarazskis aiškino, kad kelionės taksi kaina priklauso nuo kelių tarifų: įsėdimo mokesčio, kilometro kainos, prastovos mokesčio.

Juos nustato kiekviena įmonė pati. Kokio jie dydžio, niekas nekontroliuoja.

„Taksometro, sustojus prie šviesoforo ar spūstyje, neišjungiame. Klaipėda – mažas miestas. Dėl 30 centų nėra prasmės stabdyti. Be to, tai būtų nuostolinga įmonei. Juk, kai mašina stovi, žmogus vis tiek dirba. Darbo užmokestį vis tiek reikia mokėti“, – pabrėžė vadovas.

Pasak M. Zbarazskio, jei nebūtų skaičiuojama prastova, išaugtų kilometro kaina.

„Klientui iš to nebūtų jokios naudos. Visada stengiamės, kad būtų kuo mažesnė kaina“, – teigė vadovas.

Už valandą – 60 litų

Nežinomu norėjęs išlikti kitos šias paslaugas teikiančios įmonės vadovas pabrėžė, kad dažniausiai kelionės taksi kaina priklauso nuo dviejų tarifų: kilometro kainos ir prastovos.

Direktorius neslėpė, kad kai kurie šios paslaugos teikėjai pastarąją yra nustatę fantastiškai didelę. Yra taksi įmonių, kurių prastovos kaina siekia 50–60 litų už valandą.

„Tai yra nenormalu, nes taip apgaudinėjami klientai. Sustojus automobiliui, taksometras “muša„ greičiau nei važiuojant. Dažniausiai didelį prastovos mokestį nusistato įmonės, kurios veža labai pigiai – 1,3–1,4 lito už kilometrą. Tačiau galiausiai klientas sumoka daugiau nei būtų sumokėjęs naudojantis vežėjo, kurio tarifas aukštesnis, paslaugomis. Taip žmonėms dumiamos akys“, – atviravo vadovas.

Direktorius pabrėžė, kad prastovos kaina privalo būti nurodyta informacinėje kortelėje, kuri yra kiekviename taksi automobilyje. Tačiau, anot jo, klientas šiuo mokesčiu net nepasidomi. Pastebėta, kad dažniausiai klaipėdiečiai taksi įmonę renkasi pagal kilometro kainą.

„Nėra tekę sulaukti skambučio, kad žmogus paklaustų, kokia prastovos kaina. Jis domisi tik kilometro kaina ir užkimba ant šios “žuvelės„. Žmonėms trūksta žinių “, – pabrėžė direktorius.

Apie tai, kas nutylima

Pasak taksi įmonės vadovo, nieko nuostabaus, kad, esant prastam orui, žmogus už kelionę sumoka daugiau. Automobiliui judant mažesniu nei 30 kilometrų per valandą greičiu, taksometras pradeda skaičiuoti ne nuvažiuotą atstumą, o prastovą.

„Jei prastova siekia 60 litų per valandą, tai minutė atsieina litą. Važiuojant ne visada taksometras per minutę gali “įmušti„ litą. Įmonės dažniausiai skelbia tik kilometro kainą, o ne prastovos. Apie tai dažniausiai nutylima“, – aiškino direktorius.

Jo nuomone, normalus prastovos mokestis yra 30 litų per valandą. 50–60 litų – plėšikavimas. Tačiau tokį mokestį taiko pusė uostamiesčio taksi paslaugų teikėjų.

Vengia įjungti taksometrą

Direktoriaus teigimu, pastaruoju metu taksi verslas išgyvena sunkmetį ir jau pasiekė dugną. Tam įtakos turėjo pavasarį pasikeitusi tvarka, kai taksi paslaugos prilygintos individualiai veiklai.

„Anksčiau nebūdavo, kad taksi vairuotojas nejungtų taksometro. Dabar naktį prie naktinio klubo visi siūlo sutartinę kainą, kuri yra du ar tris kartus didesnė. Kitaip nejuda iš vietos, atsisako važiuoti pagal taksometrą. Žmonės kviečia mus, kad galėtų važiuoti pigiau“, – pasakojo vadovas.

Vadovo manymu, taksi paslaugų teikimas, pasikeitus tvarkai, išsikreipė visoje šalyje.

„Anksčiau įmonė galėdavo nubausti darbuotoją, kad neteisingai teikė paslaugą. Dabar žmonės, dirbantys individualiai, yra laisvai samdomi. Jie gali pasakyti kainą kokią nori, jungti arba nejungti taksometrą. Jie atsako patys už save“, – aiškino direktorius.

Be to, anot vadovo, sudėtinga nubausti dar ir likusius įmonės darbuotojus. Prabilus apie sankcijas už netinkamą elgesį, vairuotojai pareiškia, kad pradės dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, tik nuomos iš taksi bendrovės automobilį ir dispečerės paslaugas.

„Stengiamės išlaikyti esamus vairuotojus. Kuo daugiau vairuotojų dirbs įmonėje, tuo ji bus stabilesnė“, – pabrėžė vadovas.

Įsigalėjo anarchija

Uostamiestyje dirbančios taksi įmonės direktorius priminė, kad anksčiau kiekviena įmonė įvesdavo tvarką, kurios privalėdavo laikytis visi darbuotojai.

„Dirbantieji individualiai gali migruoti iš vienos įmonės į kitą. Vieną mėnesį dirbti vienoje, kitą – kitoje, kur jam pasiūlys geresnes sąlygas, mažiau kontroliuos“, – pastebėjo vadovas.

Anot jo, dirbant individualiai, mokesčius reikia mokėti ne kiekvieną mėnesį, o metų pabaigoje.

„Kam bus naudinga ši tvarka, paaiškės po metų, kai valstybė surinks mokesčius ir pamatys, ar sulaukė norimo rezultato“, – prognozavo direktorius.

Norint pagerinti situaciją – išlaikyti daugiau darbuotojų įmonėje, reikėtų didinti kelionės tarifus. Tačiau, anot jo, kol kas to padaryti neįmanoma.

„Kaip didinsi, jei dirbantys su verslo liudijimais gali kaina manipuliuoti kaip nori? Norint, kad taksi verslas pakiltų iš dugno, reikėtų, kad atitinkamos institucijos nustatytų taksi tarifų “grindis„. Tada situacija pasikeistų į gera“, – tvirtino vadovas.

Žada griežčiau kontroliuoti

Šiuo metu uostamiestyje yra 6 įmonės, kurios teikia taksi paslaugas.

Taksi vežėjus kontroliuoja viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“. Anot jos vadovo Gintaro Neniškio, pažeidimų užfiksuojama labai daug. Šiemet jų buvo daugiau nei pustrečio šimto.

Dažniausiai nustatoma, kad taksi vairuotojai rūko automobilių salone ir neturi reikiamų dokumentų. Pasitaiko ir atvejų, kai kelionės metu neįjungia taksometrų.

„Pažeidimų yra kur kas daugiau nei maršrutiniuose taksi. Gal tai susiję su pasikeitusiomis taisyklėmis? Ne visi individualią veiklą vykdantys vairuotojai, kurių yra dauguma, moka tvarkyti apskaitą. Anksčiau visus dokumentus tvarkydavo įmonės“, – pastebėjo G.Neniškis.

Pasak direktoriaus, taksi patikrinimai vyksta kasdien. Kontrolę planuojama dar griežtinti.

„Anksčiau taksi tikrindavome tik aikštelėse, nes nebuvo reikiamų teisės aktų. Pastaruoju metu bandome stabdyti ir važiuojančias transporto priemones, žiūrėti, ar įjungti taksometrai. Aiškinamės, kaip deklaruojamos pajamos už nuvažiuotą kelią“, – aiškino vadovas.

Suranda ne visus pažeidėjus

Tačiau G. Neniškis neslėpė, kad kontroliuoti kai kuriuos taksi paslaugos teikėjus sudėtinga.

Nemaža dalis jų, dirbančių individualiai, yra registruoti prie savivaldybės. Šių žmonių negali surasti nei kontrolieriai, nei policija.

Pasak G. Neniškio, kai taksi vairuotojai būdavo įmonės darbuotojai, kontroliuoti juos buvo gerokai paprasčiau.

Vadovo teigimu, neįmanoma kontroliuoti ir to, kiek vairuotojai laiko dirba. Nėra jokių dokumentų, pagal kuriuos tai būtų įmanoma nustatyti.

„Įmonėse buvo tabeliai, ir viskas buvo fiksuojama. Dabar sistema supaprastinta. Vairuotojas gali dirbti septynias dienas per savaitę po 14–16 val. Kada jis išeis į darbą ir kiek dirbs – kiekvieno sąžinės reikalas. Tačiau žinant lietuvių mentalitetą ir norą užsidirbti, jie dirba daugiau nei galima“, – teigė vadovas.

Ar tinkamus taksometrus naudoja taksistai, tikrina Lietuvos metrologijos inspekcija. Šių metų pirmąjį ketvirtį buvo patikrintos 6 šias paslaugas teikiančios įmonės.

Iš jose patikrintų naudojamų taksometrų 2 buvo pripažinti netinkamais naudoti. Įrenginių techniniuose pasuose nebuvo pažymėta, ar jie registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.