Naujasis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigė, jog privaloma visiškai išnaudoti Lietuvoje vienintelį jūrų uostą ir gauti maksimalią naudą.

Klaipėdos uostas pernai, taip pat ir šiemet, yra vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje, kurio rodikliai ne prastėjo, o net gerėjo, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir pasaulį apėmusios pandemijos.

V.Šileika akcentavo, kad neseniai įvykęs asociacijos vadovybės pasikeitimas nesiejamas su politiniais pokyčiais Lietuvoje. Anot jo, asociacija neturi su niekuo jokių politinių sąsajų. Jos tikslas yra vykdyti savo narių iškeltas konkrečias užduotis.

– Kokie yra artimiausių metų tikslai?

– Uosto veikla yra nenutrūkstama. Laukia nemažai įvairių tęstinių darbų. Vienu svarbiausių prioritetų ir toliau liks uosto infrastruktūros plėtros klausimai, siekis užtikrinti palankias sąlygas uosto kompanijų veiklai. Kalbu apie visai uosto industrijai reikalingą bendrą uosto infrastruktūros vystymą: laivybos kanalo gilinimą iki 15 metrų, bangolaužių rekonstrukciją, uosto pietinės dalies vystymą.

Miestas ir uostas veikia kaip neatsiejamas organizmas: mes esame mieste, gyvename mieste, dirbame mieste.

– Kokią uosto krovos perspektyvą matote žvelgdamas iš krovos kompanijų asociacijos taško?

– Visas pasaulis vis dar apimtas neapibrėžtumo dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos. Su neapibrėžtumu tenka taikytis ir uosto veikloje. Pandemija daro įtaką prekių judėjimui. Vieni segmentai tai jaučia labiau, kiti – mažiau. Šiuo metu stebime, kad Klaipėdos uoste, kaip ir kitur, mažėja konteinerių. Kai kurių krovinių, pavyzdžiui, birių, kraunama daugiau. Gerus rezultatus išlaikyti galime dėl diversifikacijos, kuri padeda vienų krovinių netektis kompensuoti kitais.

Pirmųjų šių metų dviejų mėnesių uosto krovos rodikliai gana geri, krovos apyvarta augo apie 10 proc. Nepaisant to, kad šiuo metu nejaučiame itin didelio neigiamo pandemijos poveikio, prognozuoti ateitį – itin sudėtinga. Jei pasaulyje aštrės pandemija, bus grįžtama prie gamybos ribojimų, fabrikų uždarymo, greitai pajusime viso to neigiamą poveikį.

Paties sektoriaus specifika, jo sąsajos su geopolitiniais iššūkiais ir pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis verčia būti atsargiam ir susilaikyti nuo tikslesnių ateities prognozių.

– Lyg ir buvo tendencija pagal buvusio asociacijos vadovo Vidmanto Dambrausko pavyzdį, kad bendrovės, kurios direktorius vadovauja asociacijai, krova smarkiai šokteli. Ar ir jūsų Klaipėdos konteinerių terminale galima tikėtis šoktelėjimo, juo labiau kad jau beveik baigiama tvarkyti Malkų įlanka?

– Nesiečiau visuomeninių pareigų ir tiesioginio darbo. Visi asociacijoje, o ypač prezidentas, atstovauja bendriems narių interesams, sprendžia visoms uosto kompanijoms aktualius klausimus. Iš tiesų, Malkų įlankos infrastruktūros pagerinimas duoda vaisių. Šioje uosto dalyje dirbančiose bendrovėse gal ir nebus didžiulių šuolių, bet jos savo veiklą, krovos rezultatus tikrai gerina ir gerins ateityje. Daugiausia dėl sudarytų galimybių turėti lygiavertes krovos sąlygas.

– Klaipėdos jūrininkų organizacijos vienijasi, turėjo bendrą nuotolinį pokalbį su susisiekimo ministru. Ar nebūtų tikslinga ir Klaipėdos ar uosto, jūrų verslui atgaivinti kažkada buvusią asociacijas jungusią tarybą?

– Yra Klaipėdos pramonininkų asociacija, kuri vienija visas miesto įmones.

Tačiau neatmetu minties, kad Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kartu su Laivų savininkų, Agentų, Laivų statytojų ir remontininkų asociacijomis, jūrininkų organizacijomis galėtų aktyviau dalyvauti nustatant jūrinės industrijos strateginius prioritetus, sprendžiant krovos kompanijoms, laivų savininkams ir jūrininkams svarbius veiklos ir socialinius klausimus.

– Seimo priešrinkiminiuose debatuose kalbant uostą skambėjo daug kritikos, bet dabar ji jau yra atslūgusi. Kaip vertinate santykius su miestu, šalies valdžios institucijomis?

– Manome, kad tie santykiai visada galėtų būti geresni. Reikėtų dažniau susitikinėti. Kviečiame susisiekimo ministrą Marių Skuodį atvykti į Klaipėdą, savo akimis pamatyti uosto kompanijas, jų vystymąsi, technologijas, gamtosaugines priemones, kurias naudojame, ir panašiai.

Miestas ir uostas veikia kaip neatsiejamas organizmas: mes esame mieste, gyvename mieste, dirbame mieste. Todėl santykiai su miesto administracija mums yra svarbūs. Turėjome bendras darbo grupes su miesto administracijos, uosto direkcijos atstovais, kad galėtume spręsti bendrus uostui ir miestui aktualius klausimus. Ir ateityje esame nusiteikę konstruktyviam dialogui ir bendradarbiavimui.

– Ar galima teigti, kad daliai žmonių iš šalies atrodo, jog uostas prastesnis, nei realiai yra. Suprantantys uostų veiklą, kitus uostus matę žmonės dažnai vertina, kad Klaipėdos uostas yra ir technologiškai aukšto lygio, ir su aplinkosauga nėra taip blogai, kaip kartais pristatoma.

– Esu aplankęs nemažai pasaulio ir Europos uostų. Galiu pasakyti, kad Klaipėdos uostas, net lyginant su Vakarų Europos uostais, yra modernus, labai aukšto technologinio lygio. Krovos kompanijos nuosekliai kasmet investuoja tiek į laivams skirtą infrastruktūrą, tiek į krovos technologijas.

Žinoma, kiekviena ekonominė veikla daro didesnę ar mažesnę įtaką. Mūsų tikslas yra siekti, kad uosto įmonių poveikis miestiečių gyvenimui būtų kuo mažesnis. Tą nuosekliai ir darome, vis daugiau dėmesio skiriame projek-tams, kurie padeda plėtoti išmanų ir aplinkai draugišką uostą, ieškome technologinių naujovių, siekiame mažinti energetinių resursų sunaudojimą.

Asociacijoje esame naujai sukūrę atskirą komitetą, kuris nagrinėja klausimus, susijusius su aplinkos apsauga uoste.