Pereiti į pagrindinį turinį

Tarpininkavimas dėl doko virto byla

2021-08-02 08:09

Teismuose įsisuka procesas dėl Klaipėdos uoste buvusio doko, kurį jo naudotoja pardavė ir išgirdo, kad tarpininkė reikalauja daug pinigų.

Situacija: dėl šio buvusio „Vakarų laivų gamyklos“ doko pardavimo tarpininkavimo ginčijamasi teismuose.
Situacija: dėl šio buvusio „Vakarų laivų gamyklos“ doko pardavimo tarpininkavimo ginčijamasi teismuose. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Buvo ar ne tarpininkavimas?

Į teismą kreipėsi užsienio kompanija „Quintus Shipping Limited“. Ji nurodė, kad „Vakarų laivų gamykla“ jai už tarpininkavimą parduodant doką Nr. 812 liko skolinga. Ji iš Klaipėdos uoste esančios bendrovės reikalavo 150 tūkst. eurų su palūkanomis. Tai esanti 5 proc. atlygio suma už surastą pirkėją nuo už 3 mln. eurų parduotos doko kainos.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. „Quintus Shipping Limited“ ieškinį visiškai tenkino. Jis priteisė prašomus 150 tūkst. eurų už tarpininkavimą, 5 321 eurą palūkanų ir per 9,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Vakarų laivų gamykla“ iškėlė abejonių dėl „Quintus Shipping Limited“ indėlio surandant dokui pirkėją. „Vakarų laivų gamyklos“ atstovai tikino, kad pirkimo sutartis dėl doko buvo sudaryta ne tarpininko, o jos pačios pastangomis. Ir doką ji pardavusi ne kokiam nors nežinomam asmeniui, o Norvegijos kompanijai „Fiskerstrand Eiendom AS“, su kuria bendraujanti nuo 1999 m., su ja netgi buvusi įkurta bendra įmonė „Fiskerstrand BLRT“.

Teismui nekilo abejonių

Klaipėdos apygardos teismas laikėsi nuostatos, kad nors raštiška sutartis dėl tarpininkavimo parduodant doką nebuvo sudaryta, bet susirašinėjimas dėl doko pardavimo vyko.

Teismas vertino, kad „Quintus Shipping Limited“ atliko teisiškai reikšmingus veiksmus – rado doko pirkėją už nurodytą kainą.

2018 m. gruodžio 17 d. raštu „Vakarų laivų gamykla“ pranešė „Quintus Shipping Limited“, kad jos valdyba nusprendusi parduoti doką už 3 mln. eurų. Laiške buvęs nurodytas ir paslaugų pobūdis – tarpininkavimas, kurio mokestis 3–5 proc. nuo pardavimo kainos.

„Quintus Shipping Limited“ atstovai teisme parodė raštą, kad „Fiskerstrand“ atstovas apie doko Nr. 812 pardavimą sužinojo būtent iš „Quintus Shipping Limited“ 2018 m. gruodžio 28 d.

Todėl teismas vertino, kad „Quintus Shipping Limited“ atliko teisiškai reikšmingus veiksmus – rado doko pirkėją už nurodytą kainą.

Kadangi tarp šalių nebuvo rašytinės sutarties, o tik žodinė, kaip teigė „Quintus Shipping Limited“ atstovai, teismai sprendė ir tai, koks tarpininkavimo procentas buvęs paviešintas. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio atlyginimo.

Skirtingas požiūris į procentus

Šiemet birželio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuris tenkino „Quintus Shipping Limited“ ieškinį.

Teismo neįtikino „Vakarų laivų gamyklos“ argumentai, kad buvęs susirašinėjimas tik dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo, bet ne dėl paties tarpininkavimo. Susirašinėjime buvusi nurodyta neapibrėžta 3–5 proc. tarpininkavimo suma.

„Vakarų laivų gamyklos“ atstovų aiškinimu, susirašinėjimas su „Quintus Shipping Limited“ vykęs dėl 4,5 ir 8,5 tūkst. tonų keliamosios galios dokų, o buvęs parduotas ir ginčo objektu tapęs didesnis – 12,8 tūkst. tonų keliamosios galios dokas. Kadangi didesnio doko kaina esanti brangesnė, tarpininkavimo suma jam turėjusi būti mažesnė nei 3 proc.

Anot „Vakarų laivų gamyklos“ atstovų, dėl didžiojo parduodamo doko tarpininkavimo penkis mėnesius vykusios derybos, tačiau, nesusitarus dėl komisinio mokesčio, raštiškas susitarimas nebuvęs pasiektas. Penkių procentų tarpininkavimo atlyginimas, „Vakarų laivų gamyklos“ atstovų vertinimu, negali būti laikomas sąžiningu ir protingu. Įprasta praktika esanti, kad nuo 3 mln. eurų sumos galintis būti ne daugiau kaip 2,5 proc. tarpininkavimo atlygis.

„Quintus Shipping Limited“ laikėsi nuostatos, kad jos tarpininkavimo suma, kai doko pardavimo vertė yra iki 5 mln. eurų, siekia 5 proc., iki 10 mln. eurų – 4 proc., o iki 15 mln. eurų – 3 proc.

Ši byla dar nebaigta. Tiek Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, tiek jį palaikiusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų