Užterštas dirvožemis, vanduo, bloga želdinių būklė – tokių realijų Klaipėda neatsikrato jau metų metus. Miesto aplikos tyrimo duomenimis, taršos lygis nedidėja, tačiau ir nemažėja.

Reikia saugotis dulkių

Vakar pristatydama Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo ataskaitą Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktorė Zita Rasuolė Gasiūnaitė akcentavo, jog uostamiesčio aplinkos kokybės lygis nelabai kinta.

Atlikus dirvožemio tyrimus nustatyta, jog žemė yra užteršta. Tačiau pavojingo lygio užterštumo kategorijai priskiriamas dirvožemis Rimkuose prie geležinkelio.

"Dirvožemiu nekvėpuojame, jo nevalgome, tačiau dulkės, kurios kyla, gali patekti į žmogaus organizmą ir atsiliepti sveikatai", – aiškino specialistė.

Vilhelmo kanale – sidabras

Tiriant Vilhelmo kanalo dugno nuosėdas ir dumblą buvo nustatytas neįprastai didelis sidabro kiekis.

Z.Gasiūnaitė akcentavo, jog iš kanalo buvo paimtas tik vienas mėginys, tad rezultatas gali būti netikslus. Norint išsiaiškinti, ar sidabro kiekis didelis visame kanale, reikėtų išsamesnių tyrimų.

Nors neįprastai didelis sidabro kiekis kanalo grunte laikomas tarša, žmonės žino, jog šis metalas turi bakterijas naikinančių savybių.

"Mes naudojame sidabrinius indus ir įrankius, sidabras neretai naudojamas ir vandens kokybei palaikyti", – teigė Z.Gasiūnaitė.

Vandenyje trūksta deguonies

Vandens telkinių būklė nėra labai gera, tačiau didelių nukrypimų nuo normos nepastebėta.

Didžiausias problemas kelia kai kuriuose telkiniuose kritiškai mažas deguonies kiekis.

Išvadose nurodoma, jog žemesnė už mažiausią leistiną deguonies koncentraciją užfiksuota Smiltelės upės žiotyse, Mumlaukio ežere ir Vilhelmo kanale.

Danės upėje, Mumlaukio ežere taip pat nuolat viršijami cheminių medžiagų kiekiai.

Z.Gasiūnaitė aiškino, jog miesto savivaldybė daro pakankamai, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinių būklę.

"Jie yra prižiūrimi ir valomi: kasmet pasirenkamas vis kitas vandens telkinys. Geresnės būklės mieste sunkiai galima tikėtis", – reziumavo Z.Gasiūnaitė.

Mieste medžiai nyksta

Tačiau specialistė akcentavo, jog Klaipėda galėtų daugiau dėmesio skirti savo želdiniams, kurie tampa viena iš pagrindinių aplinkos problemų.

Uostamiestyje želdinių ir taip nėra labai daug, o brandesnių medžių būklė – itin prasta.

"Reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir imtis priemonių. Miesto plėtra labiau nukreipta į gyvenamųjų, gamyklų teritorijų didinimą, o ne į želdinių išsaugojimą, tad gal reikėtų šiek tiek keisti strategiją", – siūlė Z.Gasiūnaitė.

Per artimiausius kelerius metus žadama numatyti priemones, skirtas apsaugoti miesto želdinius.