Kaitrinės – geresnės?

„Idiotizmas. Ką aš daugiau galiu pasakyti? Kodėl nurodoma naudoti kaitrines lemputes, kurios suvartoja daugiau elektros energijos? Tai reiškia, kad automobilis, vartodamas daugiau degalų, išmeta daugiau ir teršalų. O kaip čia isteriškos deklaracijos dėl tvarumo, ekologijos, neracionalaus iškastinio kuro naudojimo? Kas man įrodys, kad senosios kaitrinės lemputės neva ryškiau šviečia ir kad dėl to esu saugesnė kelyje? Juk plika akimi matyti – LED šviečia daug ryškiau. Akivaizdu, kad tai yra perteklinis, absurdiškas reikalavimas, kurie mūsų valstybėje – kaip monolitas. Tokių tvarkų ir nurodymų yra daugybė, tik klausimas – kas pagaliau turi užsiimti nelogiškų reikalavimų panaikinimu?“ – piktinosi vairuotoja.

Klaipėdietei teko pirkti senovines lemputes, mokėti už jų pakeitimą ir antrą kartą važiuoti į TA centrą pakartotinei apžiūrai.

„O kodėl turiu būti vaikoma? Kodėl turiu pinigus už TA mokėti antrąkart? Ar tai reiškia, kad visiems automobiliams, pagamintiems iki 2015 metų, reikia važinėti tik šviečiant neekonomiškoms kaitrinėms lemputėms, nes tuo metu gamintojas tokias naudojo? Gal baikite vieną kartą. Šioje valstybėje jautiesi kaip amžinas dvejetukininkas – koks nors valdininkas vis tiek ištrauks absurdišką nurodymą ir juo pamojuos prieš nosį“, – nuomonę išsakė klaipėdietė.

Kas pakeitė požiūrį?

Pernai į absurdišką situaciją buvo patekęs vienas palangiškis – žmogus negavo techninės apžiūros dokumento, nes jo automobilio dugnas buvo padengtas antikorozine danga. Kitų trūkumų mašinoje nebuvo.

Žmogus rūpinosi savo mašinos būkle, mokėjo pinigus, kad automobilio kėbulo dalys būtų tvarkingos, nesurūdytų.

Tačiau tą kartą TA stoties specialistai aiškino, kad dėl antikorozinės dangos jie nemato, ar automobilio stabdžių vamzdeliai yra kiauri, ar ne.

Toks paaiškinimas neįtikino dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų. Po publikacijos „Po techninės apžiūros – mašinos savininko šokas“ (2022 12 05), dienraščio skaitytojai dienraščio portale paliko daugiau nei šimtą komentarų, kuriuose stebėjosi tokiomis tvarkomis.

Kai kurie vairuotojai juokėsi, kad kiaurais stabdžių vamzdeliais toli nenuvažiuosi, nes stabdžių skystis ištekės jau po kelių pedalo paspaudimų. O ir tokio gedimo nepastebėti dėl antikorozinės dangos neįmanoma.

Stebėjosi ir garsaus antikorozinio centro vadovas, akcentavęs, jog vamzdeliai tam ir padengiami, kad jų nepaveiktų korozija.

Vis tik šios istorijos paviešinimas davė vaisių. Po publikacijos kitas automobilis buvo pripažintas tinkamu naudoti, nors toje pačioje įmonėje jam taip pat buvo atlikta antikorozinės dangos padengimo paslauga. Šio automobilio savininkui kontrolieriai klausimų jau neturėjo.

Grįžtame į praėjusį šimtmetį?

Reikalavimas pakeisti LED lemputes į senovines nustebino ir Seimo narį Eugenijų Gentvilą.

„Nurodė vėl įsisukti kaitrines lemputes? Kokios kaitrinės? Jas mes praėjusiame amžiuje naudojome. Vėl grįžtame į praėjusįjį šimtmetį. Labai blogai. Aš važinėju mašina su LED lemputėmis, visas Seimas tokiomis važinėja. Spėju, kad ir „Transkonos“ darbuotojai tokias naudoja. Jei tokios tvarkos egzistuoja, jas reikia keisti. Suprantu, kad reikalaujama laikytis gamintojo nurodymų“, – kalbėjo Seimo narys.

E. Gentvilas pripažino, kad tvarumo požiūriu kaitrinių lempučių naudojimo klausimas šiais laikais seniausiai turėjo būti išspręstas.

Karta: Seimo narys E. Gentvilas stebėjosi, kad reikalavimai mašinose naudoti kaitrines lemputes verčia sugrįžti į praėjusį šimtmetį. P. Peleckio/BNS nuotr.

„Seimas turėtų užsiiminėti ne vietinėmis intrigomis, o peržiūrėti įstatymus, pagal kuriuos mes gyvename nuo 2001 metų. Laikas jau kitoks, net ir pinigai kiti. Žmogus neturi būti varinėjamas. Kodėl reikia gyventi pagal senas tvarkas? Jei kažkas liepia sukti kaitrines lemputes, gal gali man paaiškinti – kur čia tvarumas? Žmogelis, tikrinęs mašiną, gal formaliai ir yra teisus. Bet tai, kad mes vis dar žiūrime atgal, laikomės senų įstatymų, yra nei šis, nei tas“, – tikino E. Gentvilas.

Siekia suvaldyti „matuoklizaciją“

Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas neseniai pademonstravo, kad vis dėlto yra būdų suvaldyti valdininkų klano įgeidžius.

Kartais net ne įstatymus reikia keisti, o galvoseną.

Seimo narių grupei užkliuvo seniai nuostabą kelianti, absurdiška ir nebesuvaldoma šalies kelių „matuoklizacija“ – užuot asfaltavę vieškelius, remontavę duobėtus kelius, valdininkai juose diegia brangiai kainuojančius matuoklius.

Seimas pritarė parlamentarų siūlymui inicijuoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų reglamentuojama stacionarių ir vidutinio greičio matuoklių įrengimo tvarka.

Parlamentarai siekia, kad vidutiniai greičio matuokliai turėtų būti įrengiami taip, kad jų veikimas apimtų ne daugiau nei 10 kilometrų.

Dabar galiojusi tvarka politikams sukėlė klausimų – kur ir kokius matuoklius statys, nusprendžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.

„Kartais į daugybę klausimų žvelgiama formaliai. Jei vairuotojas pats įsisuko LED lemputes, formaliai tai jau laikoma savadarbiu dalyku. Esą gamintojas ne taip numatė. Bet jei LED lemputės šviečia ta pačia spalva, atlieka tą pačią funkciją, nematau jokio skirtumo. Gal net geriau šviečia. Ir man kyla klausimas, kodėl reikia grįžti prie praėjusio šimtmečio daiktų? Kartais trūksta mąstymo blaiviu protu“, – kalbėjo M. Skritulskas.

Mindaugas Skritulskas. Vytauto Petriko nuotr.

Seimo narys abejojo, ar pavyks kada nors įveikti įsišaknijusį formalizmą.

„Kartais net ne įstatymus reikia keisti, o galvoseną. Reikėtų žvelgti plačiau, o ne taip bukai“, – nuomonę išsakė M. Skritulskas.

Vardijo tvarkas

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė, paklausta, ar kas nors šioje valstybinėje įmonėje naudoja automobiliuose kaitrines lemputes, atsakė, kad LTSA tarnybiniuose ir darbuotojų asmeniniuose automobiliuose naudojamos tos lemputės, kurias yra numatęs gamintojas.

Pasak E. Kučinskaitės, TA talono klaipėdietė negavo, nes automobilis neatitiko teisės akto „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ nuostatų.

„Transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios, jei pirmosios registracijos data nežinoma, metu galiojusiuose transporto priemonės patvirtinimo (tipo patvirtinimo) teisės aktuose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklėse nustatytus reikalavimus“, – biurokratijos vingrybes aiškino E. Kučinskaitė.

Jei minėti reikalavimai negali būti taikomi, transporto priemonė turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją.

„Jei transporto priemonei yra nustatyti modifikavimo reikalavimai, transporto priemonė taip pat turi atitikti modifikavimo reikalavimus. Nepažeidžiant šio punkto nuostatų, transporto priemonė turi atitikti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąraše nustatytus reikalavimus. Tie patys techniniai reikalavimai numato, kad šviesos šaltinio ir žibinto nesuderinamumas yra laikytinas dideliu trūkumu, nesuteikiančiu teisės dalyvauti viešajame eisme“, – aiškino E. Kučinskaitė.

LTSA atstovė pabrėžė, kad automobilių savininkai negali savivaliauti ir automobilio žibintuose įrengti lempučių, kurios nėra suderintos su gamintojo numatytais žibintais.

„Aptariamu atveju tikėtina, kad LED lemputės buvo sumontuotos į automobilio gamintojo numatytus žibintus, kurie yra pritaikyti kaitinamojo tipo halogeniniams šviesos šaltiniams. Itin svarbus aspektas, kad LED lemputės, lyginant jas su halogeninėmis, pasižymi ženkliai didesniu ryškumu (turi daugiau liumenų), todėl joms nepritaikytų žibintų sklaidytuvai ir reflektoriai nesugeba tinkamai sukoncentruoti ir suformuoti iš šviesos šaltinio išeinančio spindulio. Taip aplinkoje yra suformuojamas aiškios formos neturintis šviesos „debesis“, kuris akina kitus eismo dalyvius ir taip kelia pavojų jų saugumui“, – išaiškino E. Kučinskaitė.

Vis dėlto klaipėdietės automobilis techninės apžiūros neįveikė ne dėl halogeninių lempučių, kurios montuojamos į trumpųjų ir ilgųjų šviesų žibinto bloką, o dėl pažibinčių. Šie jokių „šviesos debesų“ niekaip negali suformuoti, nes pažibinčių funkcija yra ne apšviesti kelią, o veikiau tamsoje „pabrėžti“ automobilio siluetą. Todėl pažibinčiai dar kartais ir yra vadinami gabaritinėmis šviesomis.