Šešias gyvybes nusinešusio girto vairuotojo kaltę teismas įvertino aštuoneriais metais nelaisvės atviroje kolonijoje. "Nebenorime gyventi tokioje šalyje", – neslėpė apmaudo aukų artimieji.

Mašinoje sudegė gyvi

Nuteistojo Artūro Klumbio užpernai automagistralėje sukeltoje avarijoje gyvi sudegė penki žmonės, viena mažametė mergaitė mirė ligoninėje. Šešių žuvusių klaipėdiečių šeimos po tokio Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio tvirtino jautęsi lyg apspjauti.

„Mums trūksta žodžių. Ar teismas nematė teismo medicinos ekspertų išvadų, nuo ko mirė mūsų artimieji? Jie gyvi sudegė. O šis žmogus leis laiką pusiau laisvėje“, – išgirdę nuosprendį kraupo artimieji.

Viename uostamiesčio kazino krupjė dirbantis 27-erių A.Klumbys vakar išklausęs nuosprendį buvo tylus, vyras neatsakė, ar yra patenkintas teismo sprendimu.

Žuvusiųjų šeimos tikino, kad nuosprendį skųs.

„Teismas esą rėmėsi bendra šalyje vyraujančia teismų praktika. Aštuoneri metai atviroje kolonijoje, tai gyvenimas vos prižiūrimam, atviros durys dirbti, susitikinėti su draugais, net pramogauti. Jis galės kurti šeimą ir kartu gyventi. O mes po tokios tragedijos nebegyvename, tik egzistuojame. Nei po aštuonerių, nei po daugiau metų mūsų širdims nebus lengviau“, – braukdami ašaras kalbėjo žuvusiųjų giminaičiai.

2007 metų vasarą A.Klumbio vairuojamas automobilis „Opel Calibra“ greitkelyje Klaipėda–Vilnius ties Saulažolių kaimu dideliu greičiu trenkėsi į „Renault Espace“. Šis nuo smūgio išlėkė į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su vilkiku. „Renault“ užsidegė. Po smūgio per langą iškrito mažametė mergaitė, kiti penki joje buvę žmonės sudegė gyvi.

Konfiskavo 2 tūkst. litų

Teismas nepatenkino ir civilinių ieškinių – iš prašytų 8,5 mln. litų priteisė 440 tūkst.

„Jei Lietuvos teismų praktika rodo, kad žmogaus gyvybę galima įvertinti vos 80 tūkstančių, tai aš manyčiau, kad tokioje šalyje nebenoriu gyventi“, – vakar „Klaipėdai“ kalbėjo kraupioje avarijoje sesers ir dukterėčios netekęs Artūras Zaiko.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo tesėjas Vandalinas Vainius tokį sprendimą šioje byloje rėmė visišku kaltinamojo prisipažinimu.

„Kaltinamojo kaltės įrodinėti neteko, jis visiškai sutinka su jam pateiktais kaltinimais ir gailisi. Nors nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo ir turėjo itin sunkias pasekmes, tačiau civiliniai ieškiniai sumažinti remiantis nusistovėjusia teismų praktika. Nors kaltinamojo turtinė padėtis nėra pagrindinis motyvas, tačiau atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus“, – sprendimą motyvavo teisėjas V.Vainius.

Visgi artimieji abejoja, ar buvo apgintas teisingumo principas šioje byloje.

„Pačiame nuosprendyje pažymėta, kad avarijos vietoje A.Klumbys aukoms nepadėjo, negelbėjo tiems, kurie skubėjo traukti degančius žmones, tik stovėjo ir šaipėsi. Kodėl taip beširdiškai besielgiančiam žmogui teismas buvo maloningas?“ – stebėjosi artimieji.

Teismas trejiems metams A.Klumbiui atėmė teisę vairuoti automobilį, konfiskavo jo sąskaitoje buvusius beveik 2 tūkst. litų.

Tvirtino, kad yra nekaltas

Pusantrų metų vykęs bylos nagrinėjimas žuvusiųjų artimuosius išvargino.

„Bent tiek gerai, kad baigėsi šis teismo procesas, nors mes neabejotinai nuosprendį skųsime. Sauliaus Pauliko byla buvo išnagrinėta skubos tvarka. O čia – tiek žuvusiųjų“, – vakar kalbėjo žmonos, jos sūnaus ir dukros netekęs Viktoras Gutarenko.

Vyras tikino, kad nesikremta dėl sumažintų civilinių ieškinių dydžio.

„Ne tam prašiau, man tas pats – ar tūkstantį, ar milijoną būtų priteisę. Norėjau, kad jis visam gyvenimui kaltės nepamirštų. Kalbėdamas su teismo medicinos ekspertu sužinojau, kad mūsų šeimas dar buvo galima išgelbėti. Štai to aš nepamiršiu niekada – jie merdėjo, o žudikas šaipėsi ir nieko nedarė. Mano dukra ir Artūro Zaiko sesuo nebuvo patyrusios mirtinų traumų, jos būtų išgyvenusios“, – kalbėjo V.Gutarenko.

Artimieji, išvydę teismo salėje nosį šniurkščiojantį A.Klumbį, suabejojo, kad nuosprendis galėjo pravirkdyti žudiką.

„Nepatikėjau jo ašaromis, kažin ar jis gailisi. Tikriausiai jis gaili tik savęs“, – teigė V.Gutarenko.

Laukiant teismo sprendimo A.Klumbys buvo parašęs šeimoms atsiprašymo laišką, kartą skambino telefonu.

„Mus pribloškė jo žodžiai – esą Dievas mato, kad jis nebuvo kaltas“, – negalėjo atitokti artimieji.

Rado tik išsilydžiusį raktą

Lemtingąją 2007-ųjų liepos 18-ąją šeimos ilsėjosi Klaipėdos rajone įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje. Tą dieną vestuvių sukaktuves šventė dabar jau avarijoje žuvę Tatjana ir Sergejus Panovai. Dieną su vaikais praleidę tėvai nenujautė tragedijos.

„Kepėme šašlykus ir baseine žaidėme su vaikais, net alaus iškyloje neturėjome. Tik atsitiktinumo dėka mūsų dukra liko gyva. Belipant į automobilius mažoji įsirangė į „Renault Espace“. Tačiau paskutinę minutę ją pasiėmėme su savimi“, – tragedijos dieną prisiminė A.Zaiko.

Tą dieną šeimos laukė iš Kaliningrado sugrįžtančio V.Gutarenko. Vyras sako visą kelią telefonu bendravęs su žmona.

„Tik pasiekus namus Klaipėdoje ėmė kamuoti nuojauta, kad nutiko bėda. Neturėjau namų rakto, žmonos telefonas tylėjo. Puoliau į mašiną ir nuskubėjau kaimo turizmo sodybos link. Pakeliui mane pasivijo kraupi žinia. Dar vyliausi, kad bus likę gyvų. Autostradoje išvydęs sumaitotus automobilius iššokau ieškoti savų. Policijos pareigūnas pamatęs mane nedrįso pasakyti tiesos. Tarp nuolaužų radau dokumentus ir išsilydžiusį savo namų raktą“ – pasakojo žmonos ir dukros netekęs V.Gutarenko.

Be šeimos likęs vyras tikino, kad namuose iki šiol jam sunku būti vienam.

„Kiekvienas daiktas primena žmoną. Įjungiu kompiuterį, o ten dukros nuotraukos. Pats gyvenu "ant ratų", daugybę kartų apvažiavau žemės rutulį, tačiau mane Dievas saugo. Šį rudenį ir aš patekau į avariją, tik kažkodėl nė vieno sužeidimo“, – stebėjosi V.Gutarenko.

Su žmona įkūręs bendrą verslą, po tragedijos V.Gutarenko tikino vos beprisiverčiantis juo rūpintis.

„Niekas nesiseka, viskas krenta iš rankų, gyventi noro nėra“, – skundėsi klaipėdietis.

Teko rinkti gabalėlius

Kiekvieną kartą važiuodami pro tragedijos vietą artimieji sakėsi vos tramdę širdyje raudas.

„Tas, kas nepatyrė tokio košmaro, kai artimųjų audinių gabalėlius, kaulų dalis nežinai, į kurį karstą dėti, nesupras to skausmo. Už tokius nusikaltimus turėtų būti kur kas griežtesnės bausmės. Už šešis užmuštus iki gyvos galvos reikėtų nuteisti, o ne pasivaikščiojimui“, – kalbėjo žuvusios T.Panovos brolis A.Zaiko.

Šeimos vienbalsiai tvirtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimus reikėtų priskirti tyčiniams.

„Mano sesers penkiametė dukra po avarijos iškrito ant žemės, ji buvo gyva ir dejavo, mažylė šaukėsi mamos. Tie trys jaunuoliai, tai pamatę, tik šaipėsi, jie nesuteikė jai galimybės išgyventi. Tai tas pats, kaip paimti peilį ir nužudyti. Girtas, viršijo greitį, nepadėjo mirštantiems, klaidino tyrimą – po tokių dalykų teisėjas dar randa švelninančių aplinkybių, čia tik sunkinančios“, – kraupo A.Zaiko.

Palytėjo likimo pirštas

Tragediją sukėlusiame automobilyje kartu su A.Klumbiu važiavo broliai Kęstutis ir Mindaugas Bartkai. Pernai vienas brolių žuvo keistomis aplinkybėmis. Jaunuoliai linksminosi viename uostamiesčio butų, kai neblaivus per langą persisvėręs iš ketvirto aukšto iškrito ir užsimušė 22-ejų Kęstutis.

„Neprieštaraučiau, kad už vairavimą išgėrus ne tik baudas skirtų ar automobilius konfiskuotų, norėčiau, kad į kalėjimą sodintų. Dar prieš ką nors sužalojant ar užmušant“, – svarstė A.Zaiko.