Ar Klaipėdoje galėtų įvykti tokia kruvina teroristinė ataka, kokią patyrė Volgogradas? Civilinės saugos specialistai aiškina, kad uostamiestyje didžiausių pavojų sąrašo viršuje – gaisras, ligos epidemija, stichinis meteorologinis reiškinys. Teroristai klaipėdiečiams kol kas esą kelia mažiausią grėsmę.

Apie sprogimus negalvoja

Tragiškų Volgogrado įvykių bei olimpinio Sočio saugumo stiprinimo fone pagrindine grėsme įvardijami teroristai.

Klaipėdoje didžiausias galimas pavojus yra ugnis.

Pagal uostamiesčio civilinės saugos strategų sudarytą modelį, gaisrai pastatuose ir kituose statiniuose tai – nelaimė, kurios grėsmės tikimybė labai didelė.

Didelė tikimybė yra pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija, kuri gali įvykti kartą per 1–10 metų.

Vidutinė tikimybė, kad nutrūks šilumos tiekimas šildymo sezono metu. Manoma, kad tai galėtų įvykti kartą per 10–50 metų.

Grasinimo įvykdyti teroro aktą Civilinės saugos strategai Klaipėdoje nenumato. Toks įvykis galėtų nutikti kartą per 50–100 metų.

Esą yra atliktas rizikos vertinimas. Tačiau sprogimai sunkiai tikėtini, todėl nėra detaliau aptarti.

Vis dėlto savivaldybėje planuojama rizikos vertinimą atnaujinti.

Kas valdys situaciją?

Numatyta, kad nutikus didelio masto nelaimei, situaciją mieste koordinuotų Klaipėdos ekstremalių situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o centrą sudaro apie 30 įvairiausių tarnybų atstovų.

Jie turėtų padėti gyventojams, gresiant ar susidarius ekstremalioms situacijoms, patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką.

Centras turėtų organizuoti ir palaikyti reikiamą materialinį bei techninį aprūpinimą, organizuoti ekstremalių įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, atlikti gelbėjimo, paieškos darbus.

Slėptuvės privatizuotos

Sovietmečiu buvo akcentuojama, kad nutikus didelio masto nelaimėms, gyventojai turėtų prisiglausti slėptuvėse.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vyr. specialistas Žilvinas Vainora sakė, kad oficialiai slėptuvių nebeliko dar prieš trejus metus.

"Dabar yra kolektyvinės apsaugos statiniai. Nelaimės atveju jie skirti ne apsaugoti, o priglausti daug žmonių. Slėptuvės skirtos vieninteliam tikslui – ekstremalių situacijų centro darbui. Bet irgi tik tada, kai grės ypatingas pavojus. Šiandien nėra tokio pavojaus, kad reikėtų slėptuvės", – tikino Ž.Vainora.

Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai 34 miesto mokyklos, kurių bendras plotas beveik 76 tūkst. kv. m. Apskaičiuota, kad vienam gyventojui tektų 1,5 kv. m.

"Civilinės saugos žinioje yra vienintelė slėptuvė Dubysos g., bet ji neatitinka jokių reikalavimų. Dabar kaip tik ruošiami dokumentai, kad ją perimtų Klaipėdos savivaldybės Turto skyrius. O visos kitos slėptuvės arba privatizuotos, arba priklauso kokioms nors žinyboms", – teigė Ž.Vainora.

Planuojama, kad esant reikalui, nuosavu transportu iš miesto turėtų evakuotis 107 tūkst. klaipėdiečių.

Savivaldybė, galėtų evakuoti dar 16 tūkst. gyventojų, dėl likusių 54 tūkst. gyventojų evakavimo esą numatyta kreiptis pagalbos į Lietuvos Vyriausybę.

"Greenpeace" siautė nevaržomi

Bet kuriuo atveju, Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo plano strategai įsitikinę, kad terorizmo pavojus uostamiesčiui negresia.

Tačiau miesto teritorijoje yra keliolika bendrovių, savo gamyboje naudojančių chemiškai pavojingas medžiagas, gabenančių bei perkraunančių naftą ir jos produktus. Į jas teoriškai ir galėtų nusitaikyti teroristai.

Pareigūnai nenoriai prisimena 2006 m. "Greenpeace" desantą Klaipėdoje. Tuomet žalieji aktyvistai parodė, jog Klaipėdos uostas neapsaugotas nuo pašalinių žmonių patekimo į teritoriją.

Paradoksalu, bet būtent tuo metu, kai Uosto direkcijoje vyko tarnybų mokymai uosto saugos klausimais, grupė žaliųjų aktyvistų iš "Greenpeace" Kuršių nerijos pusėje nuleido į akvatoriją kelias gumines valtis su varikliais ir, priplaukę prie žvejybinių laivų, ant jų dažais užrašė angliškus šūkius.

Šis incidentas tarnyboms buvo akibrokštas, kuris tarsi įspėjo, jog žaliųjų aktyvistų vietoje galėjo būti ir rimti teroristai, naudojantys ne dažus, o sprogmenis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus viršininkas Egidijus Kuzmarskis tvirtino, jog "Greenpeace" pamokas uostininkai jau išmoko. Dabar į uostą pakliūti esą nelabai įmanoma. Yra parengtas ir veikia specialus uosto apsaugos planas.

"Tada mes įvertinome savo klaidas ir pasistengėme parengti mechanizmą, kad tokie incidentai daugiau nepasikartotų. Nors teoriškai įmanoma viskas, praktiškai po tų įvykių uoste atsirado daugiau vaizdo stebėjimo kamerų ir patruliuojančių laivų", – teigė E.Kuzmarskis.

Garsioji E.Kusaitės byla

Kad pavieniai asmenys gali turėti pačių keisčiausių teroro kėslų, daugiau nei prieš ketverius metus įrodė klaipėdietė Eglė Kusaitė.

Ją Valstybės saugumo departamento pareigūnai 2009 m. spalį sulaikė Kauno autobusų stotyje.

Bylos duomenimis, į Maskvą nuvykusią E.Kusaitę čečėnas Apti Magmadovas būtų pergabenęs į Čečėniją, kur mergina turėjo apsilankyti teroristinėje organizacijoje "Kavkaz Imirat", kad jos nariai klaipėdietę parengtų mirtininkės vaidmeniui.

Generalinė prokuratūra siūlė teismui 24 metų klaipėdietę pripažinti kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą ir skirti jai 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužės pabaigoje Vilniaus apygardos teismas E.Kusaitę pripažino kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje.

Pagal šį kaltinimą ji nuteista kalėti dešimčiai mėnesių, tačiau, įskaičiavus kardomajame kalinime praleistą laiką, pripažinta, kad ji jau atliko bausmę.

Teismas nuosprendyje pabrėžė, kad vien E.Kusaitės prisipažinimo neužtenka. Be to, atkreiptas dėmesys, kad žalos padaryta nebuvo, mergina esą nusikalto dėl socialinės aplinkos ir gyvenimiškos patirties stokos.

Nuginklavimo dešimtmetis

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys mano: jei piktavaliai turės tikslą susprogdinti kokį objektą, sieks tai įvykdyti bet kokiais būdais ir sustabdyti juos esą labai sunku.

Tačiau šiandien laikomasi nuostatos, kad terorizmo grėsmė pas mus minimali, nes nėra musulmonų bendruomenės ir dėl to kylančios įtampos, nėra ir radikalių ekstremistų.

"Pas mus buvo kita problema. Anksčiau šalyje buvo labai daug sprogmenų ir nelegalių šaunamųjų ginklų. Per 1990–2000 metus Valstybės saugumo departamentas su Kriminaline policija faktiškai neutralizavo visas nevaldomas grupuotes, kurių žinioje buvo nemenkos sprogmenų ir ginklų atsargos", – teigė A.Grublys.

Per tą nuginklavimo dešimtmetį pareigūnai atėmė šimtus šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir kitokių pavojingų medžiagų, galinčių sukelti visuomenei pavojų. Teigiama, tada buvo neutralizuota didžioji dalis kriminalinio pasaulio arsenalo, kurį šie galėjo įsigyti iš sovietų kariškių, besitraukusių iš Lietuvos.

"Manyčiau, kad šiuo metu mūsų regione tikrai nėra tokių organizuotų grupuočių, kurios turėtų tikslą pakenkti visuomenei. Terorizmo grėsmė yra sumažėjusi, nors pavienių piktavalių, žinoma, bet kada gali atsirasti. Dėl to nesame garantuoti", – tvirtino A.Grublys.

Sprogmenų atsargos neišsenka

Pokarinės sovietų kariuomenės ginklų atsargos beveik surinktos, o Antrojo pasaulinio karo palikimas vis dar renkamas kiekvienais metais.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos kariuomenės J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai neutralizavo 2 370 standartinių sprogmenų ir daugiau nei 12 tūkst. įvairių šovinių: artilerijos sviedinių, minosvaidžių minų, aviacinių bombų, rankinių ir šaunamųjų granatų, raketų, prieštankinių minų, kitų sprogstamųjų užtaisų ir amunicijos dalių.

Neutralizuodami šiuos sprogmenis kariuomenės išminuotojai atliko apie tūkstantį tokio pobūdžio operacijų.
Didžiausios per praėjusius metus sprogmenų neutralizavimo operacijos metu buvo sunaikinti 398 užtaisai, visi jie buvo rasti vienoje vietoje Klevečkinės kaime (Panevėžio raj.).

Taikos sargai

Didelių nelaimių atvejais situacijos likvidavimui ir visuomenės pagalbai numatyta kariškių parama. Šiemet maždaug tūkstantis karių bus priskirti Lietuvoje budinčioms Taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kariai išlaikys aukštą parengtį, kad prireikus galėtų operatyviai reaguoti į galimas karinio ir nekarinio pobūdžio grėsmes valstybės teritorijoje, ekstremalias situacijas, teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms krizių atvejais.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budės kariai iš visų kariuomenės pajėgų: Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.

Gausiausias karių skaičiumi yra budinčių pajėgų sausumos elementas, kurį sudaro apie 700 karių. Šiemet dauguma jų yra iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, kuris bazuojasi Klaipėdoje.