Žlungant sovietinei sistemai, Klaipėdoje ėmė rastis kontroversiškų "kovos už laisvę" ženklų. Taip Bokštų gatvėje iškilo atminimo kryžius, skirtas lėktuvo pagrobėjams, žmogžudžiams ir teroristams tėvui bei sūnui Brazinskams. Šiandien tas pats kryžius ženklina naujos bažnyčios vietą Debreceno gatvėje.

Įamžino teroristų atminimą

Nepriklausomybės priešaušryje buvusio tarybos nario klaipėdiečio Valentino Zaborsko pastangomis uostamiesčio Ferdinando aikštėje, esančioje Bokštų gatvėje, atsirado paminklinis kryžius Pranui ir Algirdui Brazinskams su užrašu: "1970 metų žygdarbiui".

Devynių metrų aukščio kryžių su Brazinskų atvaizdu išdrožė vilnietis tautodailininkas Algirdas Judickas.

Veikiausiai tai yra vienintelis pasaulyje paminklas civilinio lėktuvo pagrobėjams ir žudikams, kalbant šiuolaikine terminologija, teroristams.

"Atgimimo laikotarpiu kryžiai Ferdinando skverelyje atsirasdavo po nakties. Buvo tokie dalykai. Žmonės statydavo kryžius, remdamiesi senomis tradicijomis", – teigė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

1970 m. spalio 15 d. P.Brazinskas su sūnumi Algirdu užgrobė SSRS aviakompanijos "Aeroflot" keleivinį lėktuvą AN-24, vidaus reisu skridusį iš Batumio į Suchumį.

Grasindami slapta įsineštu pistoletu ir perdirbtu medžiokliniu šautuvu jie privertė pilotą orlaivį nutupdyti Turkijoje.

Šis jų reikalavimas neapsiėjo be aukų. Per susišaudymą buvo nušauta 24 metų stiuardesė Nadežda Kurčenko ir sužeisti trys įgulos nariai.

Be to, P.Brazinskas prieš lėktuvo pagrobimą jau kartą buvo teistas už "naudojimąsi tarnybinėmis pareigomis", kai dirbo Vievio vidurinės mokyklos ūkvedžiu.

Po lėktuvo užgrobimo Brazinskams nuo sovietų pavyko pasprukti į JAV. Jie pasikeitė pavardes ir tapo Whitais.

Tačiau laimės pirmieji lietuvių teroristai ir Amerikoje nesurado.

Prieš 14 metų Lietuvą pasiekė žinia, kad sovietmečiu lėktuvą užgrobęs P.Brazinskas – nužudytas, nusikaltimu įtariamas jo sūnus, kuris vėliau už tai buvo įkalintas.

Štai tokiems "didvyriams" ir jų "žygdarbiui" Klaipėdoje buvo pastatytas kryžius.

Nusikaltėliai irgi disidentai?

Kryžiaus pastatymo iniciatorius dienraščiui apgailestavo, kad jis negalėjo numatyti ateities ir negalėjo žinoti, kad ant kryžiaus pavaizduotas sūnus Algirdas kažkada užmuš savo tėvą Praną.

"Žinau, kad P.Brazinskas buvo kaltinamas ir vagystėmis, ir spekuliacijomis, bet aš, sumanęs pastatyti kryžių, ne į tas detales kreipiau dėmesį. Man įspūdį padarė, kad jie iš okupuotos Lietuvos, kaip anais laikais tyliai sakydavo, paspruko iš to tarybinio konclagerio. Aišku, atsitiko nelaimė, kai ta stiuardesė atsistojo tarpduryje ir žuvo. Paskui su P.Brazinsku telefonu ne kartą kalbėjau, jis mane tikino, kad tai atsitiko netyčia", – teigė V.Zaborskas.

V.Zaborskas tvirtino, kad iki to laiko Brazinskų nepažinojo.

Bet toks sutapimas, kad tuo laiku, kai jie užgrobė lėktuvą, V.Zaborskas ilsėjosi Suchumyje. Ir apie tai išgirdo būdamas iš esmės netoliese.

"Mane suintrigavo pats įvykis. Kad žmonės sugebėjo tokia forma pasipriešinti ir pabėgti. O tarybinė spauda paskui juos visaip juodino, tėvą vadino spekuliantu ir panašiai. Disidentus tais laikais vadindavo įvairiais epitetais, ir sunku buvo suprasti, kur teisybė, o kur melas. Mane sujaudino pats įvykis ir aš norėjau jį įamžinti. Jutau, kad dėl Brazinskų įamžinimo gali būti visokie skersvėjai, nes tarybiniais laikais jie buvo akcentuojami kaip ypatingi banditai", – tikino klaipėdietis.

Pasak V.Zaborsko, tuo metu, kai Brazinskai užgrobė lėktuvą, tai nebuvo terorizmas, o tik nelegalus išvykimas iš Tarybų Sąjungos. Esą nereikėtų visko suplakti į kriminalinę pusę.

Sąjūdžio aktyvas buvo prieš

Sąjūdžio aktyvistas, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis teigė, kad Sąjūdis neturi nieko bendra su tais kryžių statymais Ferdinando aikštėje, taip pat ir Brazinskams.

"Mes niekada nepalaikėme V.Zaborsko iniciatyvos, jis savo lėšomis, nežinau, kieno remiamas, tą viską darė. Klaipėdos sąjūdžio taryba buvo už tai, kad viską reikia daryti civilizuotai. Tie kryžiai pastatyti savavališkai. Juolab kad čia, Mažojoje Lietuvoje, niekas niekada nestatė didelių kryžių, ta tradicija atėjo iš Didžiosios Lietuvos", – pabrėžė D.Varkalis.

Tikrieji lietuvininkai nebuvo patenkinti tais kryžiais, kurie nesusiję su tuo kraštu. Tačiau yra vilties, kad laikas įveiks tuos "svetimkūnius".

Anot D.Varkalio, kažkas įsivėlė į avantiūrą, o dabar pabandyk tuos kryžius išmontuoti. Juk laukia neišvengiamas žmonių pasipiktinimas ir dar vienas visuomenės supriešinimas.

"Svarstėme galimybes tuos kryžius iš Ferdinando skverelio iškelti. Kalbėta ir su kunigais, kad juos atšventintų ir galima būtų perkelti kitur. Vyko diskusijos, bet niekas tuo metu jokių veiksmų nesiėmė", – teigė N.Laužikienė.

Iš aikštės – į šiukšlyną

Brazinskams dedikuotu kryžiumi Klaipėdoje buvo daug nepatenkintųjų. Tačiau problemą išsprendė vėtra. Po vienos stipresnės audros 9 m aukščio kryžius pavojingai pasviro.

"Jį tiesiog reikėjo pritvirtinti, jis nebuvo taip jau pasviręs, kad užsimota jį nuimti ir išvežti. Bet kažkas pasinaudojo proga ir tuomečio Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus iniciatyva tas kryžius atsidūrė sąvartyne. Nors man sakė, kad jis nuvežtas į aikštelę saugoti", – prisiminė V.Zaborskas.

Tada V.Zaborskas kreipėsi į kitą Šimkų, tuomet miesto mero pavaduotoją Beną. Abu jie nuvažiavo pasižiūrėti, kur tas kryžius saugomas. Ir esą pamatė, kad jis begulįs tiesiog ant žemės, nepridengtas pūva.

"Tada šitas Šimkus man sako: jeigu nori, kad mes jį gelbėtume, nes jis čia gulės atvežtas ano Šimkaus ir supus, mes paimkime ir užrašą "1970 metų žygdarbiui" uždenkime kitu. Aš sutikau, nes kitos išeities nebuvo, norėjau tą kūrinį išsaugoti", – pasakojo V.Zaborskas.

Užmaskavo gėdą?

Taip kryžius, skirtas Brazinskams, buvo išgelbėtas iš sąvartyno ir atvežtas į Debreceno gatvę, kur buvo ruošiamas kitai misijai. Jis turėjo ženklinti naujai statomos bažnyčios vietą.

Tačiau reikalą komplikavo senasis užrašas, liudijantis, kokia intencija šis kryžius atsirado.

Išgelbėjo praktiškas sprendimas. Gėdingą užrašą uždengė nauja lentelė, kurioje išraižyta "Švento arkivyskupo Brunono Kverfurtiečio žuvimo tūkstantosioms metinėms ir visų Lietuvos žmonių kančioms atminti. Šv. Brunono parapijos tikintieji 2009 04 10".

Ar reikėtų suprasti, kad prie "visų Lietuvos žmonių kančių" galėtume prisiskirti ir tėvą bei sūnų Brazinskus, nes jų atvaizdas liko nepaslėptas? Tik tikintiesiems ligi šiol niekas nepaaiškino, ką šie vyrai simbolizuoja.

"Man tada B.Šimkus sakė: nesisielok, Valentinai, niekas to kryžiaus neišniekino, senojo užrašo nepjaustė, netrynė, paprasčiausiai naują lentelę iš viršaus pritvirtino, ir viskas. Džiaugiuosi, kad kryžių bent taip pavyko išgelbėti. Filosofiškai žiūriu į tą dalyką", – dėstė V.Zaborskas.

Buvusio vicemero rūstybė

Šiuo metu iš aktyvios politikos pasitraukęs buvęs Klaipėdos vicemeras B.Šimkus puikiai prisiminė kryžiaus istoriją.

"V.Zaborskui už tą kryžių buvo atlyginta. Ir galvojama, kur jį pastatyti. Jis buvo restauruotas. Jame liko drožinys, kuriame žmonės apvynioti spygliuota viela. Tai, kad kryžius buvo skirtas Brazinskams, absoliučiai nieko neišreiškia", – tikino B.Šimkus.

Vis dėlto žinant, kad kryžius statytas teroristų "žygdarbiui", senojo užrašo maskavimas ir to paties kryžiaus pastatymas būsimos bažnyčios vietoje gali būti vertinamas mažų mažiausiai kaip keistas dalykas.

"Kryžius niekada nepriklausė ponams Brazinskams. Kaip jaustumėtės, jei aš jus pavadinčiau teroristu, nes mano visa šeima sušaudyta, sena komunistė ragana, varyk na... iš čia. Taip, aš jums skiriu šiuos žodžius, jei jūs drįstate kažką vadinti teroristais. Jūs mane vadinate teroristu? Aš nesu joks politikas, jūs įsiveržiate į mano telefoną, kaip jūs galite, taip kalbėti?" – taip sureagavo B.Šimkus, buvęs Klaipėdos vicemeras, pasipiktinęs klausimu, ar derėjo žudikams skirtą kryžių pritaikyti bažnyčiai.