Priminė apie atsakomybę

"Šiandien gavome vaizdo žinučių su paplūdimyje žaidžiančiais vaikais, kurių vienas traiškė medūzą ir rengė jos laidotuves. Vaikų mama, turinti nemažai sekėjų viename socialiniame tinkle, visa tai transliavo savo paskyroje. Gyvūnų gerovės metais norime pakalbėti apie pagarbą kiekvienai gyvybei. Žmogaus požiūris į gyvūną susiformuoja jau vaikystėje. Jei jam tėvai leidžia skriausti medūzą šiandien, tai nenustebkime, kad jis jau rytoj gali skriausti paukščiuką ar šuniuką", – rašoma gyvūnų gerovės sergėtojų pranešime.

Gyvūnų mylėtojai priminė, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir jo skatinimas yra neleistinas pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.

"Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat kartu su aplinkosaugininkais primename, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos kūrinėlių, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę", – priminė viešosios įstaigos atstovai.

Sulaukė pasmerkimo

Žinomos vilnietės vaizdo transliacija sulaukė daugelio pasmerkimo, bet buvo ir kitaip manančiųjų.

"Labai baisu, kai vaikučiai negyvas medūzas ketvirčiuoja kastuvėliais kaip picas", – pastebėjo vienas internautų.

Kitas diskusijoje aiškino, kad medūzos esą nenaudingas padaras, kone darantis žalą Baltijos jūrai.

Po viešų perspėjimų apie administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę, į diskusiją įsijungė ir Pajūrio regioninio parko ekologas.

"Gyvenimas sociume teikia saugumo, bet už jį tenka mokėti absurdu. Visuomeninis intelektas auga sunkiai. Nulenktus vertybinius stulpus tenka sunkiai atlenkinėti ir dažnai nulenkiama į kitą pusę. Geri žmonės su geromis iniciatyvomis staiga ima gąsdinti žmones aplinkosaugininkais ir didelėmis baudomis už išmestą balandžio lizdą iš savo balkono. Mat formaliai paukščių lizdų naikinimas draudžiamas įstatymu. Dar žiauriau, kai už tai, kad vaikas palaidojo pakrantėje plūduriuojančias medūzas, grasinama baudžiamąja atsakomybe", – savo nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Misija – daugintis

Aplinkosaugininkas patikino, kad skatinimas rūpintis gyvūnu ir bet kokia gyvybe – sveikintinas reiškinys. Tačiau gamtoje mirtis yra natūralus dalykas.

Negalima grasinti baudžiamuoju kodeksu žmonėms už jų kvailumą.

"Medūza yra vienas paprastesnių daugialąsčių organizmų – duobagyvis, kurio polipo stadija, panaši į mums žinomą gėlavandenę hidrą. Ji gyvena jūrų dugne ir savotiško "pumpuravimo" būdu, kuris gal tiksliau vadintinas strobiliacija, atsiskiria mažos medūziukės – efiros, kurios beveik pasyviai sklando vandens srovėse, subrandina lytinius produktus, juos išleidžia į vandenį ir baigia savo gyvenimą", – apie medūzų gyvavimo ciklą paaiškino gamtininkas.

Pasak E.Paplauskio, medūzos stadija skirta tik kiaušialąstėms ir spermatozoidams išplatinti.

"Tarsi autonomiškas plaukiojantis gyvūno lytinis organas. Patikėkite, tai bus vienas paskutinių daugialąsčių gyvūnų žemėje po katastrofų, kuris išjungs šviesą. Gyvūnų nereikia kankinti, bet dauguma priplaktų pakrantėje medūzų baigia savo gyvenimą. Jų toks likimas, iki priplakimo turėjo suspėti pasidauginti. Natūralu, kad vaikas laidoja gyvūnus. Logiška būtų susirūpinti vaiku, nes medūza gali nudilginti net ir baigusi savo misiją, o medūza rūpintis jau nebereikia – jos misija žemėje baigta", – paaiškino E.Paplauskis.

Aplinkosaugininkas patikino, kad Baltijos jūroje gyvena paprastoji medūza.

"Žiaurioji gamtos patirtis yra esminė sudedamoji pasaulio pažinimo dalis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia skatinti žiauriąją gamtos patirtį. Viskas vaikų pasaulyje susidėlios savaime ir be moralų, kai bus teigiamas tėvų pavyzdys. Svarbiau yra neužmušti pažinimo ir tyrinėjimo iniciatyvų. Negalima grasinti baudžiamuoju kodeksu žmonėms už jų kvailumą", – reziumavo E.Paplauskis.