Pereiti į pagrindinį turinį

Tuneliui po Palangos plentu – žalia šviesa?

2019-03-05 03:00

Ilgai kurtas planas po Palangos plentu įrengti tunelį turėtų pajudėti iš mirties taško. Klaipėdos rajono savivaldybė prie šio projekto dirba ne vienerius metus, šiuo metu laukiama įvairių institucijų sprendimo derinant specialųjį planą.

Norai: štai taip prieš dešimt metų piketavo Aukštkiemių kaimo gyventojai, uždraudus  posūkius į kairę Palangos plente.
Norai: štai taip prieš dešimt metų piketavo Aukštkiemių kaimo gyventojai, uždraudus posūkius į kairę Palangos plente. / Redakcijos archyvo nuotr.

"Netoliaregiška nepritarti"

Tunelį planuojama statyti po magistraliniu keliu Klaipėda–Liepoja, ties Aukštkiemių kaimu.

Ilgus metu strigusio projekto idėjai sausį vykusio Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdžio metu nebuvo pritarta – nariai nubalsavo prieš tunelio Sendvario seniūnijoje specialųjį planą.

"Mus tai nustebino, nes kalbame apie teritorijas, kurios galbūt gali tapti Klaipėdos miesto dalimi. Taip šiuo projektu pavyktų įrengti jungtį su Vėjo gatve, o tai tikrai pagerintų susisiekimą Klaipėdos gyventojams", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, jog Saugaus eismo komisija turi tik patariamąjį balsą.

"Tikėtina, jog komisija neturėjo visos informacijos. Specialistai susirinko ir apsvarstė šį klausimą iš naujo. Na, tikrai būtų netoliaregiška nepritarti tokiam projektui. Mes kalbame apie teritorijas, kurios sparčiai vystosi. Be to, rajonai ateityje turėtų integruotis į miestą, o nenumatyti jokių susisiekimo jungčių būtų neatsakinga. Vėjo gatvės sujungimas su Palangos plentu pagerintų susisiekimą", – patikino S.Budinas, pasirašęs pritarimą šiam projektui.

Kas mokės?

Klaipėdos rajono savivaldybė jau trečią kartą mėgina pradėti įgyvendinti šį projektą.

"Ankstesniems projektiniams pasiūlymams nebuvo pritarta. Šiuo metu institucijoms derinti pateiktas jau kitas specialusis planas. Pagal tvarką, pirmiausia reikia sulaukti pritarimo, tuomet jau bus galima rengti projektą dėl teritorijų paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti. Tik tuomet, kai bus įsigyti žemės sklypai, turimuose koridoriuose bus rengiami techniniai projektai ir gaunami statybos leidimai. Tik turint statybos leidimą, bus galima ieškoti finansavimo šaltinių", – aiškino G.Kasperavičius.

Būtent dėl pinigų ir virė didžiausios diskusijos. Iki šiol nėra aišku, ar pavyks gauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutikimą finansuoti šį projektą ir kiek kainuos visas šis tunelis.

Žemę nusavins

Lyg Lamanšo tunelį statytume. Abi pusės turi atlikti įvairius darbus.

"Kelias juk yra Kelių direkcijos, tunelį ji ir turėtų statyti. Tačiau prie projekto turėtų prisidėti abi savivaldybės – Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto. Klaipėdoje yra dalis teritorijos, kur atsiras susisiekimo jungtis, tam net gali reikėti koreguoti specialųjį planą. Lyg Lamanšo tunelį statytume. Abi pusės turi atlikti įvairius darbus", – pastebėjo G.Kasperavičius.

Tunelio statytojams dėl visuomenės poreikiams paimamų žemių dar teks susidurti ir su gyventojų nepasitenkinimu.

"Veikiausiai dar teks bylinėtis. Vien žemėms paimti gali prireikti pusantrų ar dvejų metų", – spėja G.Kasperavičius.

Kol strigo tunelio idėjos realizavimas, kai kur per tą laiką atsirado gyvenamųjų namų.

Šį projektą ketinama įgyvendinti etapais – siūloma sukurti jungtį tarp Žaliojo Slėnio kvartalo ir Tauralaukio, tuomet įrengti pėsčiųjų ir dviračių viaduką, po to ir tunelį, skirtą automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams.

Kelių direkcija pažymi, jog pirmiausia verta rengti jungtį tarp Žaliojo Slėnio ir Tauralaukio. Esą vien šis sprendimas padėtų sureguliuoti automobilių srautus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų