Pajūrio regioniniame parke padvelkė keistu sandoriu. Kariškiai nusprendė parduoti jiems priklausančią požeminę slėptuvę. Pastatas jau perduotas valstybės įmonei Turto bankui ir jį ketinama privatizuoti viešame aukcione.

Už 20 metrų – jūra

Karklės kaime Klaipėdos rajone ant jūros kranto stūkso tarybinių laikų palikimas – 82 kvadratinių metrų požeminė slėptuvė.

Statinys įrengtas visai netoli senųjų Karklės kapinaičių, už 20 metrų nuo jūros kranto.

Sovietmečiu slėptuvė tarnavo netoli buvusiai pionierių stovyklai, o po to, kaip teigiama, buvo paskelbta centriniu civilinės saugos štabu.

Atgavus nepriklausomybę, statinys perėjo Klaipėdos rajono savivaldybės žinion.

Šios savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas prisiminė, kad maždaug prieš 15 metų tą objektą rajonas perdavė kariškiams.

„Jie mūsų prašė, kad perduotume tą slėptuvę mokymams“, – teigė A.Kampas.

„Esu ten buvęs, matęs, bet ji niekada nebuvo apskaitoje kaip slėptuvė civiliams, ten – karinis objektas“, – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas.

Vietoj mokymų – pramogos

Neilgai trukus slėptuvė pritaikyta ne kariškių mokymui, o pramogoms.

„Viduryje Karklės stovi slaptas karinis objektas. Kodėl jis ten yra, kam skirtas? Tai gal gali kariškiai paaiškinti visuomenei, juk ne tarybiniai laikai? Pats mačiau ten kompaktišką kilnojamą pirtelę ir vaišėmis nuklotą išgertuvių stalą. Čia pats įdomumas, – nuošalioje vietoje, kur iki artimiausio kariškių objekto keliolika kilometrų, vidury miško po žemėmis – pirtis. Kodėl?“– klausė vienas Klaipėdos rajono gyventojas.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Dainora Bernotavičienė tikino nieko nežinanti apie pertvarkas Karklės slėptuvėje.

„Mes nesame fiksavę ten savavališkos statybos. Jokios informacijos apie tai neturime“, – teigė ji.

Prie slėptuvės – pobūviai

Tačiau tai, kad prie slėptuvės išties atvažiuoja kariškiai, patvirtino ir Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė.

„Nedažnai, bet ten atvažiuoja kariškiai – ir laužus pakūrena, ir kažkas ten vyksta. Kaip suprantame, toje slėptuvėje – atremontuotos patalpos. Kas ten yra viduje, negalėčiau pasakyti, ar salė, ar dar kažkas, nežinau. Prie tos slėptuvės gamtoje vis būna kažkokie pasisėdėjimai“, – pasakojo R.Bučienė.

Kas ten turi teisę rengti pasisėdėjimus, Karklės gyventojai teigė nežinantys.

„Pernai vasarą “Žilvičio„ stovykla buvo išnuomota karinei stovyklai. Iš bendruomenės po vienos nakties sulaukiau nepatenkintų skambučių dėl triukšmo. Nežinau, kas ten vyko prie tos slėptuvės, ar jie karą žaidė, ar ką, bet žmonės skundėsi, kad sprogdino“, – teigė R.Bučienė.

Kariūnai mėgsta pirtis

Neaiškiomis aplinkybėmis kariškiai įsirengė pirtį ir Klaipėdos mieste, šalia Danės upės Garažų gatvėje. Ją užfiksavo veiklą tuomet baigią Klaipėdos apskrities administracijos valdininkai.

„Bedirbdami radome, kad turime dar vieną turtą, perduotą pastatą, kariškiai jį buvo įsirengę. Nežinau, kokiu tikslu, bet patalpas puikiai susitvarkę, su pirtimis ir panašiai“, – prisiminė buvęs Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.

Naikinant apskritis, tą turtą turėjo išdalyti. Pradėję tikrinti statybų inspektoriai nustatė, kad pateikta patalpų dokumentacija neatitinka pastato, stovinčio ant Danės kranto, duomenų.

„Akivaizdžiai atlikta rekonstrukcija, o dokumentų nėra. Mes fiksavome savavališką statybą ir pastatą, panaikinus apskritis, perdavėme Turto fondui su ta dokumentacija, kurią turėjome“, – patvirtino A.Šulcas.

Ne grąžins, o parduos

Visai kitaip nei su Garažų gatvės pastatais, kuriuos kariškiai savanoriškai perdavė tuometei Klaipėdos apskrities administracijai, nuspręsta pasielgti su slėptuve Karklėje.

Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Jovita Bazevičiūtė patvirtino, kad statiniu lig šiol naudojosi Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

„Karklėje kariuomenei priklausantį statinį (požeminį punktą), kaip neatitinkantį krašto apsaugos poreikių, buvo nuspręsta perduoti Turto bankui ir parduoti viešo aukciono būdu. Minėtas statinys šių metų vasario 15 dienos Vyriausybės nutarimu įrašytas į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą“, – teigė J.Bazevičiūtė.

Faktas yra tai, jog slėptuvės kariškiai nė neketino pasiūlyti Klaipėdos rajonui, iš kurio prieš keliolika metų ją veltui išsiprašė, bet nusprendė parduoti.

Beje, Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu rengia projektą paplūdimyje. Karklėje planuojama pastatyti gelbėjimo stotį, dušus, kitus paplūdimio įrenginius. Slėptuvę galbūt būtų galima pritaikyti ir visuomenės poreikiams.

Tačiau vien žemės, esančios prie pat jūros, vertė šiandien siektų apie milijoną litų.

Ką nusipirkęs statinį su juo galės veikti naujasis savininkas? Pastatas yra pajūrio juostoje, kur įstatymai draudžia bet kokią statybą. Ji galima tik specialiu Vyriausybės nutarimu.

Rinkodaros ekspertų teigimu, jei paliktų ir pirtį, pelnas būtų milžiniškas, nes pajūryje tai būtų didelis traukos objektas.

Tačiau valstybininkai čia turi savo planų.

Nori vėl pasipelnyti?

Panaši situacija, siekiant skubiai privatizuoti sovietinius statinius pajūryje, buvo prieš penketą metų. Tada Pajūrio regioninio parko darbuotojai laiku sustabdė parke esančių pastatų pardavimą aukcione.

„Vienas pastatas buvo įtrauktas į Valstybės turto fondo privatizuojamų objektų sąrašą ir pardavinėjamas už 8 tūkst. litų. Jis buvo parko rezervate, kitas įkainotas 100 tūkst.“, – prisiminė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

Tai buvo prieš penketą metų. Viskas esą buvo daroma tyliai.

Kitaip tariant, vertinga vieta pajūryje buvo ruošiama pigiai parduoti jau numatytam pirkėjui ar pirkėjams. Analogiška situacija formuojasi ir dabar, kai slapta nuspręsta privatizuoti slėptuvę Karklėje.

„Kai sužinojome, kad pajūryje privatizuojamas vienas trijų aukštų pastatas, buvome labai nustebę, bet laiku suskubome nutraukti pardavimus“, – teigė D.Nicius.

„Valstybės įmonė Valstybės turto fondas valdė du objektus Karklės kaime – vadavietės pastatą ir stebėjimo posto statinį, tačiau juos 2008 m. balandžio 30 d. patikėjimo teise perdavėme Pajūrio regioninio parko direkcijai“, – patvirtino Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršininkė Julanta Poškutė.

Parko direkcija tuos statinius, kuriuos per Turto fondą ketinta labai pigiai privatizuoti, jau sulygino su žeme.

„Šiai teritorijai svetimkūnių nereikia. Jie turi būti naikinami. Su mumis kariškiai nederino jokio slėptuvės pardavimo. Mes kreipsimės, kad pastato neprivatizuotų, o nugriautų“, – patvirtino D.Nicius.