Išskirtinę galimybę uostamiesčiui tapti turistų ir tarptautinės mokslo bendruomenės traukos centru suteikia Lietuvos jūrų muziejus bei ką tik duris atvėręs Jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris rūpinasi sužalotais ruoniais, vandens paukščiais. Pasaulį apkeliavęs U. Radvila pastebi, kad Klaipėda kol kas – ne pats draugiškiausias miestas keturkojams gyvūnams ir jų šeimininkams, o tinkamos infrastruktūros stoka jau daug metų bado akis miesto gyventojams ir svečiams.

Turizmo įmonių grupės „Novaturas“ įkūrėjas U. Radvila pastarąjį dešimtmetį – dažnas svečias Lietuvos jūrų muziejuje, kuriame pažįsta kiekvieną slaugomą ruoniuką, taip pat ir beglobių gyvūnų prieglaudose ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Jo namuose prieglobstį rado net 9 „įvaikinti“ gyvūnai – 4 šunys ir 5 katės.

Vienas iš šunų vardu Bučkis ištikimai lydi Ugnių ir į Klaipėdos savivaldos rinkimus. Per fotosesiją šeimininkui ant rankų įsiprašęs gyvūnas dabar kartu su Ugniumi žvelgia ir iš rinkiminių plakatų.

Klaipėdos paradoksai: nuostabus muziejus ir didžiausia prieglauda

Aplinkos ir gyvūnų apsauga daug metų besirūpinantis Ugnius pastebi, kad nors Klaipėdą garsina populiariausias šalyje Jūrų muziejus, kuriame slaugomi ir gydomi sužaloti Baltijos gyvūnai, mūsų uostamiestis, palyginus su kitais pasaulio miestais ar net Vilniumi, yra dar labai nedraugiškas gyvūnams.

U. Radvila įsitikinęs, kad Jūrų muziejus, kasmet sulaukiantis apie pusę milijono lankytojų, gali didžiuotis būdamas šalies muziejų lyderiu ir turi puikias galimybes pelnyti kur kas didesnį tarptautinį pripažinimą.

„Jūrų muziejus – vienas sėkmingiausių pavyzdžių, kaip kultūros objektas geba prisitaikyti prie laikmečio, integruoti ir plėtoti įvairias laisvalaikio, reabilitacijos, pažinimo ir mokslo veiklas: nuo laivų ekspozicijos, delfinariumo, delfinų terapijos vaikams su negalia ir naujai įkurto Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro. Be šių veiklų, Jūrų muziejus atlieka ir dar vieną labai svarbią funkciją – visuomenės švietimo apie gyvūnus, kurio labai trūksta Klaipėdoje ir visame pajūrio krašte“, – įsitikinęs ilgametis muziejaus mecenatas U. Radvila.

U. Radvila daug metų rūpinasi gyvūnais, savo namuose yra priglaudęs 4 šunis ir 5 kates. Asmeninio arch.nuotr.

„U. Radvila – dažnas Jūrų muziejaus svečias. Jau daugiau kaip dešimt metų jis – mūsų mecenatas, prisidedantis prie įvairių projektų: ruonių reabilitacijos, gydymo, slaugymo ir paleidimo į jūrą. Be to, jis ne tik finansinis rėmėjas, bet ir verslo patarėjas. Ugnius nuolat domisi, kaip mums sekasi, ir pasiūlo idėjų, kaip pritraukti lankytojų, uždirbti daugiau pajamų mūsų muziejui, kaip paskatinti darbuotojus. Jo dėmesys, susidomėjimas, nuoseklumas ir pagalba įgyvendinant įvairius projektus, rengiant ateities planus – labai vertinga ne tik mūsų muziejui, bet visai Klaipėdai“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

U. Radvila apgailestauja, kad jo gimtąjį miestą garsina ne tik jūros gyvūnų muziejus, bet ir didžiausia paliktų, į gatvę išmestų keturkojų prieglauda, įsikūrusi šalia Klaipėdos.

„Būk mano draugas“ prieglaudoje šiuo metu glaudžiasi apie 500 gyvūnų. „Daugelis jų – suaugę, sergantys ar sužaloti gyvūnai, kuriems reikalingas gydymas. Galbūt todėl jų atsisako žmonės, kuriems tokie gyvūnai nebeteikia džiaugsmo. Paliktų gyvūnų problema Klaipėdoje – labai didelė ir ją spręsti galima tik pasitelkus žmonių edukaciją. Tačiau šią prievolę aktyviau turėtų prisiimti Klaipėdos savivaldybė vykdydama švietėjiškus projektus, bendradarbiaudama su įvairiomis bendruomenėmis: gyvūnus globojančiomis organizacijomis, universiteto studentais“, – teigė U. Radvila.

Kaip pasakojo U. Radvila, prieš keletą mėnesių aplankęs gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“ sužinojo, koks šokiruojančiai didelis Klaipėdos rajone paliekamų ir nuskriaustų gyvūnų mastas. Kasdien į „Būk mano draugas“ atvežama vis naujų sužalotų, paliktų gyvūnų, kurių priežiūros išlaidos prieglaudos savininkams, šią žiemą išaugus energijos sąnaudoms, tampa sunkiai pakeliamos. Vien tik išlaidos už elektrą ir kurą, skirtą gyvūnų namelių šildymui, šį šaltąjį sezoną gerokai perkops 10 tūkst. eurų.

„Šią žiemą padengsime visas gyvūnų prieglaudos energijos sąnaudas: apmokėsime elektros sąskaitas, parūpinsime ekologiškų briketų, kuriais šildomi 28 gyvūnams įrengti nameliai. Negalime užsimerkti ir nematyti šios problemos, tad ieškosiu būdų, kaip šiai didžiausiai Klaipėdos gyvūnų prieglaudai galėtų pagelbėti ir miesto savivaldybė“, – sakė U. Radvila, kuris kartu su bendraminčiais bei kolegomis įvairioms gyvūnų prieglaudoms yra surinkęs ir paaukojęs  per 1 mln. eurų paramos.

Infrastruktūros trūkumas Klaipėdoje bado akis

Kita problema, kuri, pasak U. Radvilos, jau daugybę metų bado akis Klaipėdos gyventojams bei miesto svečiams ir kurią reikėtų nedelsiant spręsti, – infrastruktūros, pritaikytos ir žmonėms, ir jų augintiniams, trūkumas.

„Gyvūnams draugiškų miestų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, mūsų artima kaimynė Latvija pajūryje turi puikiai pritaikytus paplūdimius, kuriuose galima lankytis su savo augintiniais. Šalia jų įrengtos net žaidimų aikštelės. O kaip yra pas mus? Geriausiu atveju turime vieną ar dvi tam skirtas vietas, bet ir jos kone už kelių kilometrų nuo paplūdimio. Klaipėdos pajūryje įrengti pažintiniai, pasivaikščiojimų takai, tačiau apie fiziologinius žygeivių ir juos lydinčių keturkojų poreikius pramogaujant gamtoje, regis, visai nepagalvota“, – pažymėjo U. Radvila. 

Lyginant su kitais pasaulio miestais, Klaipėda, ko gero, yra vienas nedraugiškiausių miestų gyvūnams. „Iki šiol nebuvo galvojama apie tam skirtą infrastruktūrą ar naujas erdves nei pajūryje, nei pačiame mieste. Tam nebūtinos didelės investicijos“, – įsitikinęs U. Radvila.

Kad Klaipėda taptų draugiška ir žmonėms, ir jų augintiniams, užtektų, kad miesto centre, gyvenamuosiuose rajonuose, pajūryje būtų įrengta daugiau šiukšliadėžių, tualetų, vandens stotelių.

„Tai padėtų išspręsti ir aplinkosaugos problemas – gražiose vietose žmonės paliktų mažiau šiukšlių. Visame pasaulyje vis daugiau žmonių augina keturkojus, aktyviai su jais leidžia laisvalaikį, kartu atostogauja, keliauja, kaip ir tūkstančiai klaipėdiečių. Todėl žmonėms ir keturkojams draugišką infrastruktūrą reikėtų plėtoti jau dabar, nes tai aktualu ir Klaipėdos gyventojams, ir miesto svečiams.  Prie draugiškos aplinkos kūrimo aktyviau prisidėti gali ir miesto bendruomenė, verslas, kaip tai daroma daugybėje pasaulio miestų, kur lankytojams su gyvūnais atviros kavinių, viešbučių durys“, – sakė U. Radvila.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos.  Užs. 1844215