Pragaro ratas apsisuko
Garbaus amžiaus pora – abiem per 70 metų – Donecko gyventojai Dmitrijus ir Nina Klaipėdą pasiekė prieš du mėnesius, pačioje kovo pabaigoje.
Šiandien jie – vėl karo krečiamoje Ukrainoje, Zaporožėje, pas giminaičius.
Jų istorija sukrečianti, nes abu jie – neįgalūs, įveikę tūkstančius kilometrų, krintant bomboms, iš pietų Ukrainos labai sudėtingomis aplinkybėmis pasiekę Lvovą, per kurį išvykę į Lenkiją, galiausiai pasiekė Klaipėdą.
Ir nors ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimo reikalus kuruojantis Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis jiems gana greitai parūpino socialinį būstą, uostamiestyje šie du gyvenimo stipriai apdaužyti žmonės ilgai pas mus neužsibuvo.
Italijoje gyvenantis jų sūnus po kelių savaičių išsivežė ligotus tėvus pas save, galvojo, kad jiems ten bus geriau.
Tačiau svetur neištvėrę Dmitrijus ir Nina, galiausiai grįžo į tėvynę, kad ir koks ten pragaras verda, bet ne į Donecką, o už 150 kilometrų, į Zaporožę, nes Donecke jų namas susprogdintas ir grįžti nebuvo kur.
Dmitrijus – buvęs istorijos mokytojas, vaikystėje neteko kojų, užlipęs ant nuo Antrojo pasaulinio karo laikų likusio sprogmens, tačiau valios pastangomis išmoko vaikščioti su protezais ir jo nepažįstantys žmonės niekada neįtarė, kad jis neįgalus, maža to, dabar jis jau kelerius metus slaugo ir globoja savo žmoną.
Ji – po smegenų auglio operacijos sunkiai aplinkoje besiorientuojanti moteris, pati per 40 metų ligoninėje dirbusi slaugytoja.
Kitaip tariant, pragaro ratas apsisuko, ir šie du senyvi ukrainiečiai, galėję ramybę rasti Klaipėdoje, grįžo į karo zoną.
Atvyko ir besilaukiančiųjų
Tačiau tokių išvykusiųjų atgal yra mažuma.
Daugybė kitų pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, ieškoję saugaus ramybės uosto, liko Klaipėdoje, ir jų didžiosios daugumos asmeninės istorijos – ne ką mažiau jaudinančios nei Dmitrijaus ir Ninos.
Nemažai panašių liudijimų teko išgirsti nuo kovo 14-osios Klaipėdoje veikiančio pabėgėlių registracijos centro darbuotojams ir savanoriams.
Pasak centro darbuotojų veiklą kuruojančios Klaipėdos migracijos tarnybos vadovės Sandros Knyzelienės, pagalbos ne kartą teko suteikti iš Ukrainos atvykusiems specialiųjų poreikių žmonėms.
Buvo moteris, serganti Alzheimerio liga, ji bijo svetimų žmonių, todėl su lydinčiu asmeniu buvo suderintas laikas, kai centre buvo mažesnis srautas.
"Mes juos pasitikome nuošaliau, be pašalinių žmonių. Priėmėme ir sutvarkėme dokumentus be jokio laukimo. Buvo keletas šeimų kurčiųjų asmenų. Vienu atveju turėjome vertėją, kitu atveju ant lapelio rašėme ir keitėmės informacija. O didysis srautas pažeidžiamų asmenų buvo ir yra besilaukiančios moterys ir mamos su kūdikiais. Tad juos stengiamės priimti kuo greičiau, kad nelauktų bendroje eilėje", – kalbėjo S.Knyzelienė.
Sandra Knyzelienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sunku sulaikyti ašaras
Pabėgėlių centre sulaukta ir neįgalių asmenų su vežimėliais. Kai žmonės neturėjo kur apsistoti, centre pasirūpinta, kur juos būtų galima apgyvendinti.
Tokiais atvejais buvo ieškoma savivaldybės patalpų. Jei reikėdavo, būdavo kviečiami medikai, nes, pabėgėlius užregistravus, jie galėjo gauti nemokamą pirminę medicinos pagalbą.
Jiems tekdavo išklausyti įvairių baisių istorijų, niekas net negalėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje gali vykti toks barbariškas karas.
"Darbuotojams neretai kliūdavo ir psichologo vaidmuo. Jiems tekdavo išklausyti įvairių baisių istorijų, niekas net negalėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje gali vykti toks barbariškas karas. Buvo tokių žmonių, kurie iš savo sunaikintų namų bėgo be būtiniausių asmeninių daiktų, netekę artimųjų. Jų patirtys labai šiurpios. Labai liūdna ir baisu buvo matyti nuo karo pabėgusias besilaukiančias moteris ar mamas su kūdikiais ant rankų, be maisto, be pinigų, be namų. Tai yra siaubinga", – atviravo S.Knyzelienė.
Migracijos tarnybos vadovė, pati tiesiogiai bendravusi su atvykėliais, neslėpė, kad neretai būdavo sunku sulaikyti ašaras, klausant, ką tiems mažiems vaikams ir jų mamoms teko išgyventi.
Visi būstai užpildyti
Panašu, kad Klaipėdos miestas per pastarąjį pustrečio mėnesio gerokai pasipildė naujais gyventojais.
Šiandien rasti čia laisvų nuomojamų ar savivaldybės butų beveik neįmanoma.
"Jau visos savivaldybei priklausančios patalpos užimtos, apgyvendintos. Vietų nebeturime. Kalbant apie socialinį būstą, 51 butas užimtas, yra dar devyni, bet juose neįmanoma gyventi, juos reikia remontuoti. Užpildyti ir miesto turimi rezerviniai butai, ir net bendrabučių kambariai, kuriuose paprastai niekas nenorėdavo gyventi. Pagalvokite, juk Klaipėda pasipildė dešimtadaliu naujų gyventojų", – tikino M.Poimanskis.
Savivaldybės darbuotojų teigimu, mieste gali būti per 10 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių ir ne visi jie atsispindi oficialioje statistikoje.
"Dalis jų nesiregistruoja Registracijos centre, važiuoja tiesiai pas giminaičius. Todėl, manyčiau, kad Klaipėdoje gali būti apie 10–15 tūkst. ukrainiečių", – tvirtino M.Poimanskis.
Permainos: nuo kovo vidurio Paryžiaus Komunos gatvėje pradėjęs veiklą Klaipėdos registracijos centras dėl sumažėjusių pabėgėlių srautų šiose patalpose šiandien čia dirba paskutinę dieną, iš Ukrainos atvykusieji nuo birželio bus registruojami Migracijos tarnyboje Kauno gatvėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pirmomis dienomis – antplūdis
Tikėtina, kad skaičiai yra realūs. Pabėgėlių registracijos centras uostamiestyje veikė nuo kovo vidurio.
Vien pirmą savaitę kasdien čia buvo buvo sulaukiama po 600–700 žmonių.
Tiesa, antrą savaitę pabėgėlių registruodavosi jau perpus mažiau. Ir kiekvieną savaitę tolygiai jų vis mažėjo.
Kodėl, nesiimta spėlioti, nes karas dar nesibaigė. Veikiausiai Ukrainos piliečiai rinkosi kitus Lietuvos miestus ar kitą šalį.
Į Pabėgėlių registracijos centrą Klaipėdoje gegužę kasdien kreipdavosi apie 20–30 pabėgėlių.
Pavyzdžiui, gegužės 25 d. kreipėsi 34 Ukrainos piliečiai, iš jų – 27 suaugę (4 vyrai ir 23 moterys) bei 7 nepilnamečiai. Tądien Registracijos centre apnakvindintų asmenų nebuvo.
Diena anksčiau, gegužės 24 d., į Pabėgėlių registracijos centrą kreipėsi panašus skaičius asmenų – 32 (iš jų – 29 suaugusieji, tarp kurių 13 vyrų, 16 moterų ir 3 nepilnamečiai.
Į nuo kovo 14 d. veikiantį Pabėgėlių registracijos centrą Klaipėdoje, savivaldybės duomenimis, oficialiai kreipėsi 8 715 Ukrainos piliečių.
Manoma, kad yra dalis, kurie visai nesiregistravo, glaudžiasi pas giminaičius ar artimuosius.
Keičiasi centro adresas
Įvertinus mažėjantį į Lietuvą atvykstančių Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių srautą, nuo rytojaus, Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, stabdoma Klaipėdos pabėgėlių registracijos centro veikla Paryžiaus Komunos gatvėje.
Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai nuo karo bėgantys asmenys atvyksta registruotis į Alytų, Vilnių arba Kauną, šiuose miestuose įsteigti registracijos centrai veiklą tęs.
O Klaipėdos registracijos centras uždaromas nuo birželio 1-osios.
Ukrainiečių registracijos procedūros bus vykdomos Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje, dėl laikino apgyvendinimo paslaugų asmenys galės kreiptis adresu Smiltelės g. 22.
Kitos paslaugos bus teikiamos nevyriausybinių organizacijų patalpose – "Maisto bankas" asmenis priims Taikos pr. 66A, "Raudonasis Kryžius" – Turgaus a. 23, Lietuvos "Caritas" – Taikos pr. 29A.
Be to, nuo šiol Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai bus registruojami tik Migracijos departamento darbo laiku (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val., o penktadieniais – 7.30–15.15 val.).
"Mūsų misija nesibaigia, tik veiklą vykdysime kitose patalpose, Kauno gatvėje, čia mes ir toliau registruosime į Klaipėdą atvyksiančius žmones iš Ukrainos", – teigė S.Knyzelienė.
Per tris mėnesius Lietuvoje užregistruota 54 263 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 21 489 iš jų – nepilnamečiai.
