Po Naujųjų klaipėdiečius pasiekė liūdna žinia. Dėl pasikeitusios tvarkos miesto bendruomenės šiemet veikiausiai negaus lėšų, kurios skirtos bendruomeniškumo didinimui. Uostamiesčio seniūnaičiai ne tik nuliūdę, bet ir jaučiasi apgauti, nes apie pokyčius nebuvo informuoti iš anksto.

Tapo staigmena

Uostamiesčio seniūnaičiai užvakar rinkosi į sueigą, kurią inicijavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Susirinkime pristatyti praėjusiais vietos bendruomenių programos įgyvendinti darbai. Tačiau nuotaikos sueigoje nebuvo linksmos. Seniūnaičiai pasipiktino nauja tvarka, pagal kurią bus skirstomos lėšos bendruomenėms.

Gruodžio 30 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma, kad šiemet bendruomenių programa bus finansuojama projektus teikiant tiesiai ministerijai. Iki šiol tai buvo atliekama per vietos bendruomenės tarybas.

Joms kiekvienas klaipėdietis galėjo teikti paraišką. Bendruomenės taryba apsispręsdavo dėl projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Seniūnaičiai nepritarė naujajai tvarkai.

„Visi esame pasipiktinę. Nauja tvarka priimta už nugaros, neatsižvelgiant į tai, kas buvo padaryta, kokios naudos turėjo. Dabar Vilnius spręs, ko reikia Klaipėdai, nors kiekvienas seniūnaitis savo rajoną pažįsta kaip penkis pirštus“, – tvirtino Šilojų seniūnaitijos seniūnaitis Aurimas Mockus.

Pasigedo ir mokymų

Seniūnaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinės keturios uostamiesčio vietos bendruomenės net negalės teikti savo projektų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Pagal naująją tvarką, tai galės daryti tik užregistruotos bendruomenės. Pastarosios privalo turėti ir buhalterį ar būti sudariusios sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia įmone.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendruomenės turi būti gyventojų, o nesiversti kažkokia kita veikla.

Pasak vadovės, Klaipėdoje suskaičiuota apie 60 bendruomenių, tačiau nemaža jų dalis negalės pretenduoti į bendruomenėms skirtas lėšas, nes verčiasi tam tikra veikla.

Kaip teigė A.Mockus, jei apie tokius pokyčius vietos bendruomenės būtų informuotos prieš metus ar pusantrų, gal būtų įsiregistravusios ir galėtų pretenduoti į lėšas.

Be to, norint gauti lėšų, jos veikla turi trukti ne mažiau nei metus. A.Mockus taip pat piktinosi, kad nebuvo organizuota mokymų, nepaaiškinta, kaip rašyti projektus.

„Dabar tik sužinojome apie pakeitimus ir viskas, o paraiškas reikia pateikti iki sausio 29 d. Ką galima padaryti per tiek laiko? Kažkoks absurdas“, – dėstė seniūnaitis.

Prašo nukelti terminą

Seniūnaičiams kliūva ir tai, kad prie projekto įgyvendinimo prašoma prisidėti 10 proc. jo vertės.

„Kodėl Lietuvoje daroma, kas visiškai nenaudinga. Daroma, kad būtų kuo nepatogiau, kuo blogiau. Niekas net neatsižvelgė, kokia gera patirtis buvo susiformavusi per ketverius metus“, – tvirtino klaipėdietis.

A.Mockaus nuomone, naujoji tvarka daugiausia naudos turės kaimo bendruomenėms, kurių dauguma yra įregistruotos. Tačiau, seniūnaičio teigimu, ir anksčiau jos nebuvo pamirštos.

Seniūnaičiai prašė pagalbos S.Budino – inicijuoti, kad būtų pailgintas paraiškų teikimo terminas. Tačiau A.Mockus abejojo, kad kas nors pasikeis.

„Gali rėkti, šaukti kiek nori, vis tiek Lietuvoje nieko nebepakeisi. Panašu, kad šiemet Klaipėdos bendruomenės negaus lėšų“, – tvirtino seniūnaitis.

Būtų pasiruošusios iš anksto

A.Daujotienė tikino, kad ir jai naujoji tvarka buvo staigmena.

„Apie pakeitimus sužinojome po Naujųjų. Gavome informaciją apie ministrės įsakymą, kad keičiama 2,6 mln. eurų paskirstymo tvarka bendruomenėms. Anksčiau šie pinigai miestams ir rajonams buvo padalijami pagal gyventojų skaičių, o kaip panaudoti juos, sprendė vietos bendruomenių tarybos. Dabar projektus reikės tiesiai teikti ministerijai ir ten bus sprendžiama, kas gali būti įgyvendinama. Savivaldybė su tuo nebėra susijusi“, – tvirtino direktorė.

Klaipėda metams gaudavo apie 150 tūkst. eurų. A.Daujotienė taip pat pabrėžė, kad per ketverius metus, kai buvo skiriami šie pinigai, nuveikta daug gero.

„Iš pradžių bendruomenės labiau orientavosi į suoliukus, žaidimų aikšteles, įrenginius. Tada pradėjo suprasti, kas yra bendruomeniškumas, kartu organizavo renginius. Kiek kalbėjome, šiemet būtų nusimatę lėšų ir aikštelių priežiūrai. Tikrai gaila, kad tvarka pasikeitė“, – tvirtino vadovė.

A.Daujotienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar didžiausia suma, kurią galima gauti projektui, yra 12,6 tūkst. eurų. Taip pat bendruomenės turi prisidėti 10 proc.

„Nežinau, kaip jos turi surinkti šiuos pinigus“, – abejojo direktorė.

Tvarką reikėjo keisti?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tvirtino, kad paskutinė Vietos bendruomenių programa buvo trejų metų ir pernai baigėsi. Jie pabrėžė, kad bendruomenių finansavimo modelis nebuvo keičiamas skubiai. Diskusijos prasidėjo dar praėjusių metų viduryje.

Su specialistais, ekspertais buvo tartasi, kaip galima labiau stiprinti bendruomenes, nes senasis modelis turėjo trūkumų. Vienas jų, anot ministerijos atstovų, yra tas, kad bendruomenių atstovai dažniausiai dalyvavo tik priimdami sprendimus, nes už sprendimų įgyvendinimą buvo atsakingos savivaldybių administracijos, kurios privalėjo laikytis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir negalėjo tiesiogiai skirti lėšų bendruomenių organizacijų veiklai.

Taip pat, anot atstovų, pastebėtas bendruomenių organizacijų vaidmens mažėjimas vietos bendruomenių tarybose.

Be to, teigiama, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio bendruomeninėms organizacijoms kaip pačių bendruomenių narių įsteigtiems ir valdomiems dariniams, savarankiškai priimantiems sprendimus ir įgyvendinantiems pagrindinius vietos bendruomenės poreikius tenkinančias veiklas.

Tai ir daugelis kitų priežasčių lėmė, kad šiemet įgyvendinamas naujas bendruomeninės veiklos finansavimo modelis, konkurso būdu finansuojant bendruomenių organizacijų veiklos projektus, skirtus bendruomeninės veiklos stiprinimui.

„Svarbu ir tai, kad pirmą kartą pinigai bendruomenines organizacijas pasieks tiesiogiai, be jokių tarpininkų“, – aiškino atstovai.