Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiesčio greitoji skubės ne pas visus sergančiuosius?

2013-01-10 10:44
Uostamiesčio greitoji   skubės    ne pas visus sergančiuosius?
Uostamiesčio greitoji skubės ne pas visus sergančiuosius? / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spartus gyventojų mažėjimas uostamiestyje net tik turi liūdnų pasekmių Klaipėdai, bet net ir skaudžiai atsilieps pacientams, panorusiems išsikviesti greitąją pagalbą.

Gąsdina finansavimo mažinimas

Po ankstesniojo gyventojų surašymo paaiškėjo, kad Klaipėdoje gerokai sumažėjo gyventojų. Anksčiau jų buvo priskaičiuojama per 180 tūkst., dabar, Statistikos departamento duomenimis, uostamiestyje gyvena šiek tiek daugiau nei 162 tūkst. gyventojų.

Toks gyventojų pokytis sukėlė nerimą Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiajam gydytojui Rimvydui Juodviršiui. Jis prognozuoja, kad greitosios medikų laukia didelės finansinės problemos. Šios neišvengiamai palies ir pacientus.

Greitosios pagalbos finansavimo modelis yra glaudžiai susijęs su gyventojų skaičiumi. Net tik Lietuvoje, bet ir Klaipėdoje gerokai sumažėjus gyventojų, bus mažinamas ir greitosioms skirtas finansavimas.

Medikai jau ir taip gauna mažesnį finansavimą dėl sumažintų įkainių už suteiktas paslaugas.

Tad R.Juodviršis baiminasi, kad šiemet pateikus naujus gyventojų surašymo duomenis, įstaiga neteks gana didelės pinigų sumos.

Ignoruos iškvietimus

Vadovo teigimu, nors gyventojų skaičius gerokai sumažėjo, bet iškvietimų skaičius liko toks pat. Pernai jis siekė 36 tūkst. Pastebima, kad iškvietimų skaičius net po truputį didėja.

„Sveiki žmonės išvažiuoja dirbti į užsienį, o Klaipėdoje lieka seni ir ligoti“, – nuomonę dėl skaičių nesutapimų išsakė vyriausiasis gydytojas.

R.Juodviršis prognozavo, kad jeigu nebus imtasi jokių priemonių, kentės pacientai. Mat šiuo metu greitosios pagalbos medikai atlieka ir šeimos gydytojų darbą.

Užuot kreipęsi į savo gydytoją, žmonės mieliau kviečiasi greitąją, kad nereikėtų laukti ilgose eilėse poliklinikoje. Pagal nustatytą tvarką greitoji reaguoti į iškvietimą turėtų tik tuomet, kai reikalinga būtinoji bei skubi pagalba.

Tad sumažinus finansavimą greitoji pagalba būtų priversta ignoruoti kitokius iškvietimus, o sergantieji lėtinėmis ligomis pacientai, kurių dabar kreipiasi dauguma, būtų „permesti“ ant šeimos gydytojų pečių.

Susitiko su ministru

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, kuriai vadovauja R.Juodviršis, su šia problema buvo supažindinusi ir ankstesnį sveikatos apsaugos ministrą, tačiau deramo dėmesio tuomet nesulaukta.

Ramybės neduodantis finansavimo klausimas iškeltas ir susitikime su naujuoju ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Šis patikino, kad kiekvienas darbas turi būti apmokamas.

„Ministras nepriėmė sprendimų dėl esminių problemų ir pažadų nedalijo, bet susitikimas paliko gerą įspūdį“, – teigė R.Juodviršis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų