Prasminga veikla, nauji įspūdžiai ir pažintys vis daugiau jaunimo vilioja įsitraukti į savanorystę.

Suteikia gerų emocijų

Mokyklines kuprines bei vadovėlius paslėpę stalčiuose ir įsibėgėjusios vasaros ritmą pajutę moksleiviai dienas leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų. "O tai ką veikti?" ― klausia jie.

Atsakyti į šį klausimą jiems gali ir bendraamžiai. "Reikia pasistengti ir padaryti kažką dėl to, kas mums patiems yra įdomu. Viskas priklauso nuo žmogaus. Jei jis aktyvus, pats sugebės susirasti sau veiklos, bet daugelis jos neieško ir vasaras leidžia prie kompiuterio" ― įsitikinusi Klaipėdos licėjaus aštuntokė Austė Anužytė, šiemet įsitraukusi į itin aktyvią veiklą – savanorystę.

Moksleivė tvirtino, jog savanorystė suteikia ne tik gerų emocijų, bet ir daug įgūdžių, idėjų bei naujų iššūkių.

"Tai puiki galimybė tobulėti, vaistas nuo depresijų ir neigiamų minčių", – mano ji. Anot penkiolikmetės, uostamiestyje vasaros metu galėtų būti organizuojamos ir įvairios meninės dirbtuvės, užsiėmimai vaikams bei paaugliams.

Per vasarą – keli renginiai

"Pats geriausias vasaros praleidimo būdas ― dalyvavimas renginiuose miesto naudai. Tai palieka neišdildomų įspūdžių, tu gali pasijausti reikalingu, nuveikti kažką gero miesto ir visuomenės labui. Dar vienas didžiulis savanorystės pliusas – pažintys.

Visi savanoriai yra labai nuoširdūs ir malonūs žmonės, smagu su jais patirti bendrų nuotykių", – svanorystės pliusus vardino ir "Aitvaro" gimnazijos moksleivė Arina Bespamiatnova.
Pasak vienuoliktokės, veiklos mieste tikrai yra, trūksta tik žmonių motyvacijos bei noro.

"Šią vasarą jau savanoriavau tarptautiniame festivalyje "Rusijos banga", Klaipėdos dviračių vasaros pradžios šventėje, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse", – nuveiktus darbus vardino Arina.
Gimnazistės teigimu, visuomeninių renginių, kuriuose jaunimui būtų galima susipažinti su nauja veikla, vasarą Klaipėdoje turėtų būti dar daugiau.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos dešimtokei Kamilei Vainoriūtei savanorystė tapo neatsiejama laisvalaikio dalimi.

"Į pasaulio lietuvių žaidynes buvo atrinkta 80 savanorių, tarp jų ir aš. Aktyviai dalyvavau ir akcijoje "Darom" bei kituose, dažniausiai sporto, renginiuose", – pasakojo moksleivė. – Manau, mieste galėtų būti rengiamos įvairios socialinės akcijos, dienos stovyklos, į kurias jaunimas galėtų įsitraukti, parodyti save ir pamatyti kitus".

Pageidauja tik pilnamečių

Klaipėdos gyvūnų globos namų "Penkios pėdutės" savanorė, už viešuosius ryšius atsakinga Simona Šakinytė teigia, jog dėl savanorystės į šią įstaigą kreipiasi šimtai įvairaus amžiaus žmonių.
"Penkios pėdutės" mielai priima savanorius, tačiau gyvūnais leidžiame rūpintis tik pilnamečiams.

Nepilnamečiai savanoriauti gali tik prižiūrimi tėvelių, o tai gan sudėtinga, nes suaugusieji vasarą dažniausiai dirba. Nenorime būti atsakingi už tai, kas netyčia vaikams gali nutikti.

Nors gyvūnai nėra agresyvūs, kartais patys žmonės padaro klaidų jais rūpindamiesi", ― teigė S.Šakinytė. Ji taip pat neslėpė, kad dažnai į gyvūnų prieglaudą atvykę savanoriai supranta, kad tai sunkus darbas, ir kitą dieną jau nebesugrįžta.

2011 metais vykdytos visuomenės nuomonės apklausos apie savanorystę Lietuvoje duomenimis, iš 1 002 respondentų 34 proc. teigė, jog jau yra dalyvavę savanoriškoje veikloje.

Svarbiausiais dalykais, kuriuos gali duoti savanorystė, apklaustieji įvardijo galimybę padėti kitiems ir būti naudingiems visuomenei.