Klaipėdos šaligatviuose neišsitenkančių pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktas vis aštrėja. Tarp pėsčiųjų manevruojantys ratuoti klaipėdiečiai šiems negaili išraiškingų epitetų, o ir patys tokiais yra palydimi. Tačiau miesto valdžia net nenumano, kaip šį karą nutraukti. Esą visi galimi būdai yra tik pinigų taškymas.

Nupieš specialias juostas

„Karve, traukis iš kelio!“ „Idiote, žiūrėk, kur važiuoji!“ Tokie „smagūs“ pokalbiai Tiltų ir Manto gatvių šaligatviuose skamba kiekvieną dieną, nes pėstieji ir dviratininkai nesugeba juose sutilpti.

Miesto valdžia dar pernai nusprendė Tiltų gatvėje dviratininkus „nukelti“ nuo šaligatvių – jiems liepta važiuoti kelkraščiu, tai nurodo ir gatvės ženklinimas.

Tačiau dviratininkai tokio reikalavimo nepaiso, – esą važiuoti gatve sykiu su autobusais ir automobiliais nėra saugu. Be to, labai nepatogu riedėti bruku.

Todėl neseniai vykusiame Saugaus eismo komisijos posėdyje buvo nuspręsta Tiltų gatvėje pažymėti dviratininkams skirtas juostas – maždaug po metrą ploto gatvės tarp šaligatvio ir važiuojamosios dalies.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamentui rekomenduota pasirūpinti, kad dviratininkams skirtose juostose Tiltų gatvėje tarpai tarp trinkelių būtų užpildyti bitumu ir taip išlyginta danga.

„Tiltų gatvės ėmėmės todėl, kad policija informavo, jog joje ir kyla daugiausiai konfliktų tarp dviratininkų ir pėsčiųjų. Kol kas dviratininkų juostos bus tik horizontaliai paženklintos, galbūt išlyginta danga. Galvojome ir apie atitvarų tarp važiuojamosios dalies ir dviratininkams skirtos juostos įrengimą. Tačiau rūpesčių kelia žiema, nes nuo gatvės reikia valyti sniegą, ir technika tuos atitvarus tikrai sulaužytų“, – teigė Saugaus eismo komisijos pirmininkas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas.

Nevaldoma kritinė masė

Paklaustas, kada Tiltų gatvėje bus pažymėtos dviratininkų juostos, Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda net negalėjo pažadėti, kad tai bus padaryta šiais metais.

„Reikia parengti juostų žymėjimo projektą, jį suderinti su atitinkamomis instancijomis ir tik tada imtis darbų. Negaliu pasakyti nei taip, nei ne, kad šį sezoną tai bus padaryta“, – neslėpė L.Dūda.

Jis itin skeptiškai žiūrėjo į Saugaus eismo komisijos siūlymą dviratininkams skirtose juostose tarpus tarp akmenų užpildyti bitumu, kad danga būtų lygesnė.

„Vieni statybininkai pateikė skaičiavimus, jog taip sutvarkyti kvadratinį metrą gatvės ploto kainuotų 315 litų. Tai – beprotiški pinigai. Aišku, galėtume tai padaryti, bet jei niekas vis tiek nevažiuos? Dviratininkai yra tokia sunkiai valdoma ir prognozuojama kritinė masė“, – vaizdingų posakių negailėjo Miesto ūkio departamento direktorius.

Jis pats itin skeptiškai vertino Saugaus eismo komisijos sprendimą Tiltų gatvėje pažymėti dviratininkų juostas.

„Galiu pasakyti, kad kelkraščiu važiuoja tik trečdalis dviratininkų. Todėl manau, kad ta speciali juosta nieko neišspręs“, – mano L.Dūda.

Greitis – kaip automobilio

Toks pat karas vyksta ir Manto gatvės ruože tarp Liepų gatvės ir Lietuvininkų aikštės.

Dviračių takas įrengtas ant šaligatvio ir jis yra kur kas platesnis nei pėstiesiems skirta erdvė.

„Reikia atsiversti Kelių eismo taisyklių knygelę ir pasiskaityti, kas joje parašyta. Galbūt tada tarp dviratininkų ir pėsčiųjų nebekiltų problemų. Taisyklės aiškiai apibrėžia, kad jei yra dviračių takas, dviratininkai gatve važiuoti negali, o pėstieji negali eiti dviračių taku“, – teigė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.

Tačiau pėsčiuosius piktina ne tik tai, jog jiems ant šaligatvio yra mažiau vietos nei dviratininkams, bet ir tai, kad šie laksto didžiuliu greičiu. Nepaisant to, dviratininkai Kelių eismo taisyklių nepažeidžia – jiems, kaip ir automobiliams, mieste leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu.

Galvoja apie atitvarą

Prieš kelerius metus Saugaus eismo komisijoje ne kartą buvo diskutuota, kaip išspręsti konfliktą tarp pėsčiųjų ir dviratininkų Manto gatvės ruože tarp Liepų gatvės ir Lietuvininkų aikštės. Tąkart taip pat nuskambėjo siūlymas dviratininkus „nukelti“ nuo šaligatvio į gatvę.

„Pagailėjome dviratininkų ir jų nuo šaligatvio “nenukėlėme„. Tačiau iki šiol manau, kad jie turėtų važiuoti pirmąja juosta sykiu su viešuoju transportu. Raudona spalva ant šaligatvio dar nereiškia, kad tas takas skirtas dviratininkams. Tokį žymėjimą tikrai reikia panaikinti, nes dabar pėstieji nuolat pažeidinėja taisykles, mat vaikšto dviračių taku“, – nuomonę reiškė L.Dūda.

Jam prieštaravo V.Karmanovas. „Manto gatvėje nėra tiek daug vietos, kad kiekvienoje jos pusėje po metrą ar pusantro galėtume atiduoti dviratininkams. Manau, būtų kur kas logiškiau ant šaligatvio įrengti atitvarą, kuris fiziškai atskirtų dviratininkus ir pėsčiuosius. Jei šis klausimas bus svarstomas Saugaus eismo komisijoje ir jam bus pritarta, jau kitų metų biudžete būtų galima planuoti reikalingas lėšas“, – svarstė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Viltis – naujas takas

Tolerancija, Kelių eismo taisyklių laikymasis, saugojimasis – tokius būdus, kaip išspręsti dviratininkų ir pėsčiųjų konfliktą, vardijo pašnekovai.

„Keista, kad net suaugę žmonės nesilaiko Kelių eismo taisyklių. Tiltų gatvėje vyro, kuris dviračiu važiavo šaligatviu, paklausiau, kodėl jis taip elgėsi. Šis atsakė, kad niekur nepažymėta, jog šaligatviu važiuoti negalima. O į tai, jog pažymėta, kad reikia važiuoti kelkraščiu, jis tiesiog nekreipė dėmesio. Kol taip bus, tol nieko ir nepasieksime“, – įsitikinęs L.Dūda.

Jis taip pat pabrėžė, jog konfliktų sumažėtų, jei dviratininkai važiuotų ne Tiltų ar Manto gatvių šaligatviais, o Pilies, Naujosios Uosto gatvėmis, kur taip pat pažymėti dviračių takai.

V.Karmanovas vylėsi, kad konfliktas aprims, kai bus baigtas tiesti dviračių takas palei Danę nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės. Tačiau darbai turi būti baigti tik kitų metų rugpjūtį.

Pėsčiuosius apspardo

Nors šiemet viešai dar nebuvo skelbiama, jog dviratininkai sužalojo pėsčiuosius, tokių nelaimių jau pasitaikė. Keli nukentėjusieji pateko į ligoninę.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pabrėžė, jog šiais laikais dviračiais nesunkiai galima išvystyti ir 25 kilometrų per valandą greitį.

„Jei taip lekiantis dviratininkas atsitrenktų į pėsčiąjį, šis neišvengiamai kristų. O užtenka kristi iš savo ūgio aukščio, kad lūžtų kaukolės pamatas. Tai – labai rimta trauma“, – įspėjo N.Dambrauskienė.

Ji pabrėžė, jog daugiausiai pėsčiųjų ir nukenčia dėl to, kad eina dviračių taku ir nepraleidžia pro juos lekiančių dviratininkų.

„Pati važiuoju dviračiu ir man tenka prašyti, kad pėstieji pasitrauktų. Laimė, daugelis mūsų dviratininkų dar gana kultūringi. Pavyzdžiui, Amsterdame, jei pėsčiasis eina dviračių taku, pravažiuojantis dviratininkas paspiria koja, kad nesimaišytų. Žodžiu, gavai smūgį koja ir traukis iš kelio“, – tikino pašnekovė.