Nors ministerija džiaugiasi mažėjančiomis vaistų kainomis ir vienodinamomis konkurencijos sąlygomis jų pardavėjams, mažosios vaistinės užsidaro.

Suvienodins sąlygas

Nuo rugsėjo vidurio vienodas nuolaidas priemokoms už kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones gaus tiek didžiųjų tinklų, tiek mažųjų vaistinių pirkėjai.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino nuolaidų paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir medicinos pagalbos priemones apskaičiavimo ir taikymo tvarką.

Pasak ministro, įsigaliojus naujajai tvarkai, žmonėms nebereikės vaikščioti iš vienos vaistinės į kitą, ieškant didesnės nuolaidos priemokai. Be to, sutvarkyta nuolaidų sistema leis konkuruoti ir mažoms vaistinėms.

Iki tol vaistinėse buvo taikomos skirtingos nuolaidos priemokai už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos priemones. Kai kurios vaistinės nuolaidų priemokoms išvis netaikė. Pastebėta ir tai, kad tinklui priklausančiose vaistinėse siūlomi pigesni vaistai nei nepriklausomose.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atliktas tyrimas byloja, kad ministerijos taikomos antkainių mažinimo politikos priemonės davė rezultatų – vaistai pinga.

Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos nekompensuojami vaistai atpigs iki 15 proc. Šiuo metu jų kainos jau esą nukritusios iki 11 proc.

Apsvaigę nuo reklamos

Tačiau ne visos vaistinės sulaukė pagerėsiančių sąlygų. Medicinos centro "Salvija" direktorius Romualdas Bytautas teigė jau bankrutavęs – iš trijų uostamiestyje turimų vaistinių jis atsisakė dviejų.

Neatlaikęs konkurencijos, vieną vaistinę su dideliais nuostoliais jis perleido vienam tinklų, o kitos, įsikūrusios pačiame miesto centre, sustabdė veiklą.

R.Bytautas piktinosi, kad Lietuvoje tarp didžiųjų ir mažųjų vaistinių sudaromos aiškiai nevienodos sąlygos.

"Didžiosios vaistinės skelbia nuo 40 iki 100 proc. nuolaidas kompensuojamiems vaistams. Mes visi tą patį darome – tai nustatyta valstybės. Bet mes neturime tokių pinigų reklamai. Žmonės nuo jos apsvaigę. Mes klientui siūlome tokią pat nuolaidą, bet jis netiki", – stebėjosi pašnekovas.

Medicinos centre "Salvija" dirba penki šeimos gydytojai, kurie per mėnesį išrašo receptų už 60 tūkst. litų, tačiau tose pačiose patalpose įsikūrusioje vaistinėje vaistų parduodama vos už trečdalį šios sumos.

Vaistas tapo preke

R.Bytautą stebina, kad vaistinių valdymą į savo rankas perima nieko bendra su farmacija neturintys žmonės. Tad vaistai tampa ne gydymo priemone, o preke.

"Mūsų vaistines valdo vaistininkai, o tinkluose vadovauja nežinia kokių specialybių vadovai. Vaistas – ne batas, ne maistas. Tad mūsų tikslas nėra parduoti ir susižerti kuo didesnę sumą", – aiškino jis.

Klaipėdietis savo vaistinę buvo atidaręs ir Vokietijoje, kur galioja kitokia tvarka nei Lietuvoje. Jei klientas ten keliskart perka vaistus nuo skausmo, apie tai privaloma informuoti atitinkamas tarnybas, rūpinantis žmogaus sveikata, vieną pavyzdžių pateikė R.Bytautas.

Vokietijos rinkoje didiesiems vaistinių tinklams nepavyko įsitvirtinti pasipriešinus vaistininkams.

Nepavydėtina situacija ir nelygiaverte konkurencija guodėsi ir kitų vaistinių atstovai. Žmonės dažniausiai esą pasirenka didiesiems tinklams priklausančias vaistines, tad "mažiukai" tenkinasi trupiniais.