Trūksta skaidrumo?

Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tarp jų socialiniai), įtraukti į savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Iš viso Klaipėdos savivaldybė turi 1 tūkst. 469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis – savivaldybės būstai.

„Teko girdėti, kad socialiniu būstu piktnaudžiaujama – jis pernuomojamas, būstuose gyvena daugiau asmenų, negu numatyta sutartyse, nuomininkai nesilaiko sutarčių reikalavimų ir kt. Mūsų tikslas – revizuoti turimą socialinio būsto ūkį, vykdyti nuolatinę kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose butuose gyventų tik tie asmenys, kuriems jie yra skirti. Be abejo, svarbu numatyti saugiklius, kad neliktų jokių spragų neteisėtiems veiksmams“, – teigė Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.

Pretenduoti į socialinį būstą gali asmenys ir šeimos, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžių.

Eilėje socialiniam būstui gauti laukia 556 tokią teisę turintys asmenys.

„Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta. Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje. Jei jam būstas netinka, pagal nustatytą tvarką jis yra siūlomas kitam sąraše įrašytam asmeniui ar šeimai“, – vardijo savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė.

V. Raugelė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sutartį teko nutraukti

Miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Per 2023 metus patikrinę 126 socialinius būstus, „Klaipėdos butai“ nustatė tris didelius pažeidimus, dėl vieno jų (savivaldybės socialinio būsto nuomininkas pasipelnymo tikslu pernuomojo būstą kitam asmeniui) inicijuotas sutarties nutraukimas.

Svarbu numatyti saugiklius, kad neliktų jokių spragų neteisėtiems veiksmams.

„Klaipėdos butų“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos jos sąlygos.

Dėl iškraustymo – į teismą

Nepaisant to, devynių iš dešimties atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto neatiduoda.

Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą.

Dažniausiai tai yra piktybiškai mokesčių už nuomą ir paslaugas nemokantys gyventojai.

Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.

Tarp numatytų pakeitimų – punktas, nurodysiantis, kad nuomojamame socialiniame būste turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje.

Be to, pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, kad sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais.

Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo sudaryti.

Įsiteisėjus minėtam pakeitimui, tokios rizikos neliks: nesudarę sutarčių, tiesiog negaus raktų nuo savivaldybės būsto.

Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą.

Numatyta, kad nuomininkas neturi teisės be svarių priežasčių neleisti nuomotojui patekti į socialinį būstą.