Akcijos sumanytojai tokių kovą už pajūrį simbolizuojančių ženklų pristatyti ketina ir daugiau bei ketina kreiptis į visas aplinkos apsauga besirūpinančias institucijas.

Pajūryje pastatė kryžių

Būrelis visuomenininkų ir gamtai neabejingų pajūrio gyventojų į akciją „Už Baltijos pajūrio išsaugojimai“ Pirmosios Melnragės paplūdimyje susirinko šeštadienio vidurdienį.

Susirinkusieji pasidalijo mintimis apie pajūrio laukiančias permainas ir galimus ateitis scenarijus. Po nuskambėjusių kalbų take, vedančiame pagrindinio Pirmosios Melnragės paplūdimio link buvo pastatytas kovą už Baltijos pajūrį simbolizuojantis kryžius.

Neslepiama, kad šeštadienį Melnragėje pastatytas kryžius nebus vienintelis, ateityje tokių atsiras ir kituose paplūdimiuose.

„Susirinkę žmonės siekia pasakyti "SOS" dėl Baltijos jūros, dėl Baltijos jūros paplūdimio, dėl viso pajūrio. Šiandien pati jūra mums parodo, kaip blogai ji yra prižiūrima. Labiausiai stebina tai, kad niekaip nepavyksta prisibelsti į valdžios vartus“, – teigė Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė.

Parengė rezoliuciją

Anot seniūnaitės, žmonės norėtų, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai, kurie atsakytų į klausimus dėl jūros krantų išsaugojimo, vandens bei smėlio kokybės. Moteris pastebėjo, kad dabartinė jūros būklė byloja apie netinkamus žmogaus veiksmus prieš gamtą. Neatmetama, kad būtent dėl vandenyje esančių kenksmingų medžiagų Baltijos jūroje mažėja žuvų, nyksta menkės.

„Pagal Europos Sąjungos direktyvas, per metus yra tiriami tik 3-5 vienetai žuvų. Galbūt šiai dienai reikėtų atlikti daugiau tyrimų“, – svarstė seniūnaitė.

Žmonės baiminasi ir dėl krantų erozijos ateityje.

Mes norime rimto valstybės institucijų, ypač atsakingų už aplinkosaugą, požiūrio į tai, kas vyksta.

Akcijos organizatoriai parengė ir rezoliuciją, kurią ketina įteikti visoms, su aplinkos apsaugos klausimais susijusioms institucijoms.

„Mes norime rimto valstybės institucijų, ypač atsakingų už aplinkosaugą, požiūrio į tai, kas vyksta“, – apibendrino Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.

Vyro turimais duomenimis, kai kurių kompanijų į Kuršių marias patenkančios nuotekos leistinas taršos normas kartais viršija dešimtimis kartų. Esą yra atvejų kai vienos įmonės tarša leistinas normas viršijo daugiau nei 3 tūkst. kartų.

„Tai yra sistemingas gamtos naikinimas, už kuriuos sistema teršėjus baudžia juokingomis nuobaudomis“, – pabrėžė G. Ramašauskas.

Mokslininkai neturi duomenų

Renginyje dalyvavusi Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pastebėjo, kad tai, kas dedasi Baltijos jūros krante -- daugmaž žinoma. Mokslininkai stebi krantų eroziją, kur per pastaruosius du dešimtmečius krantų arda yra suaktyvėjusi, kur situacija gerėja, kur blogėja ir pan.

„Bet mes neįsivaizduojame, kas dedasi po povandeniniu šlaitu. Prieš devynerius ar dešimt metų į Melnragės paplūdimį jūrą išplovė medinį laivą. Tai buvo pirmas ženklas, kad povandeniniame šlaite trūksta smėlio. Jeigu povandeniniame šlaite trūksta smėlio, mes neturime iš ko papildyti paplūdimių, todėl matysime, kad aktyvės kranto arda“, – aiškino mokslininkė.

Anot L.Kelpšaitės-Rimkinės, to priežastys – stipriau pradėti saugoti Kaliningrado srities krantai, sustojusi gintaro kasyba.

„Faktas – vyksta neigiami procesai. Kaip jie suaktyvės, mes nežinome, nes neturime duomenų apie srovių dinamiką Baltijos jūroje mūsų priekrantėje. Kai kas pasakytų, kad galime pamodeliuoti. Tačiau mes negalime patikrinti, ar modelis teisingai rodo rezultatus, nes jų neturime kaip patikrinti, nėra duomenų“, – aiškino mokslininkė.

Pastebima, kad jūros tyrimai šiuo metu Lietuvoje yra podukros vietoje – smarkiai susitraukė buvęs Jūrinių tyrimų departamentas, bangų stebėtojų darbas yra prastai apmokamas, o ir pačių šios srities specialistų nėra daug. Šios ir kitos priežastys lemia, kad Lietuvoje duomenų apie jūroje vykstančius procesus nėra daug, tad visi bandymai įvertinti galimus pajūrio ateities scenarijus – migloti.

Smėlio tyrimų srityje – žingsnis į priekį

Pašnekovės teigimu, Klaipėdos universiteto mokslininkai du kartus jūroje bandė instaliuoti duomenų plūdurus, tačiau abu kartus jūra juos grąžino į krantą. Pastebima, kad plūdurus statė šios srities specialistai iš Norvegijos, Vokietijos, kurie dirba Šiaurės jūroje.

„Pas mus vyksta procesai, kurių negali prognozuoti Šiaurės jūros specialistai. Sunku pasakyti, ar jie stipresni, ar silpnesni, jie kitokie“, – pastebėjo L.Kelpšaitė-Rimkienė.

Vis dėlto, smėlio taršos klausimu duomenų esama daugiau – mokslų daktaras Arūnas Balčiūnas šiam klausimui skyrė visą savo disertaciją.

„Visi klaipėdiečiai maudytis vyksta į Smiltynę. Ten smėlis baltesnis, nors vanduo ir šaltesnis. Klaipėdiečiai žino, kur reikia važiuoti maudytis“, – su šypsena pastebėjo pašnekovė.