Uosto veikla su optimizmu

Klaipėdos uostas šiais metais dar nepraranda vilties išlaikyti geriausią visų laikų krovos rezultatą – tikisi peržengti pernykštę 46,6 mln. tonų krovą. To leidžia tikėtis palyginti neblogai gruodį besiklostanti krova.

Šiemet Klaipėdos uostas pretenduoja pasiekti iki 80 mln. eurų investicijų vykdymą - gruodžio viduryje jau buvo investuota per 75 mln. eurų.

Jau artimiausių metų investicijos iš principo keis mūsų uosto konkurencingumą, atsiras geresnės sąlygos uosto klientams frachtuoti didelius laivus.

Šiais metais uoste buvo patvirtinti du ypač svarbūs jo ateities vystymo dokumentai. Tai  Uosto gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo studija, o ypač svarbus – Uosto bendrasis planas.

Per šiuos metus Uosto direkcija tikisi gauti didesnes pajamas nei pernai. Augimą lėmė tai, kad uoste smarkiai padaugėjo brangesnių krovinių, tokių kaip suskystintosios gamtinės dujos. Taip pat daugiau pajamų gauta iš uosto žemės nuomos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė vertino, kad metai buvo geri.

Šiemet užbaigta nemažai svarbių uosto vystymo projektų – KLASCO naudojamos 10–11 krantinės, „Begos“ 67–68, Birių krovinių terminalo 105–106, Klaipėdos konteinerių terminalo 127–128 krantinės. Šiemet pradėta ir „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 krantinės rekonstrukcija.

Intensyviai vyko Malkų įlankos akvatorijos ir joje esančių 142–143, 143A krantinių rekonstrukcija.

„Kitais metais planuojame užbaigti visus Malkų įlankos pertvarkymo projektus. Uostui tai ypač svarbu, nes dešimtmečius toje įlankoje nevyko pertvarkymas. Tikėtina, kad Malkų įlankos krovos bendrovės padidins krovą“, – svarstė V. Paukštė. 

Pabaigtuvės: Malkų įlankoje šiemet baigtos rekonstruoti 127–128 krantinės. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Bendrojo plano nauda

Ypač svarbus uosto vystymui yra Klaipėdos uosto bendrojo plano patvirtinimas Vyriausybėje. Tai galima laikyti ir vienu iš svarbiausių šios Vyriausybės šių metų pasiekimų.

„Uosto bendrojo plano rengimas truko ketverius metus, įdėjome daug darbo ir pastangų. Rengdami šį planą nevengėme susitikimų, diskusijų su bendruomenėmis, du kartus atlikome viešinimo procedūras. Ir ateityje neatsiribosime nuo bendruomenių – diskutuosime, dalysimės savo prognozėmis, įsivaizdavimais. Nesame linkę nieko slėpti“, – tikino V. Paukštė.

Patvirtinus Uosto bendrąjį planą bus statomos dvi naujos uosto vedlinės, sprendžiami uosto teritorijų, gylio trūkumo reikalai. Toliau vyks uosto krantinių rekonstrukcija, jų pritaikymas naujiems uosto gyliams.

Bus pertvarkomi uosto vartai ir pasukamas laivų įplaukos į uostą kanalas.

„Esant dabartinei molų konfigūracijai įplaukiant į uostą ilgesniems nei 250 m. laivams per metus dėl oro sąlygų būdavo apie 100 parų laivybos apribojimas. Tai labai daug, trikdė didelių laivų užėjimą į uostą. Po kanalo pagilinimo ir pasukimo liks nepalankios vidutiniškai 26 paros. Tai iš principo keis mūsų uosto konkurencingumą, atsiras geresnės sąlygos uosto klientams frachtuoti didelius laivus, bus taupomi logistikos grandinės kaštai“, – svarstė V. Paukštė.

Aiški artima ir tolesnė perspektyva

Dabar uosto vystymas suskirstytas į trumpalaikę 588 mln. eurų lėšų poreikio perspektyvą ir ilgalaikę – per 1,7 mlrd. eurų.

Trumpalaikėje perspektyvoje iki 2023 m. vidurio būtų rekonstruoti uosto vartai su pasukimu, pagilintas uostas iki 17 metrų – nuo jūros maždaug iki 10 krantinės, nuo 14,5 iki 15 metrų pagilintas laivybos kanalas nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos, nuo 11 iki 14,5 metro baigta gilinti Malkų įlanka.

Šie projektai vykdomi naudojantis ES parama. Tam numatyta 93 mln. eurų. ES lėšų poreikis uoste yra didesnis. Tikimasi, kad dalis pinigų bus gauta papildomai, kai nebus įsisavintos lėšos kitose srityse.

Ilgalaikėje perspektyvoje, kurios projektai preliminariai būtų pradėti vykdyti po 2024 m., numatyta pagilinti uostą iki 17 metrų nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos, vystyti pietinę uosto dalį su pietiniais vartais ir papildoma 80 ha teritorija, taip pat įsisavinti 70 ha rezervinės teritorijos dalį.

Ilgalaikėje perspektyvoje numatyta statyti ir apie 130 ha ploto šiaurinį uostą jūroje ties Melnrage. Tačiau jo statyba priklausys nuo Lietuvos bendrojo plano. Jį Seime rengiamasi tvirtinti kitų metų pabaigoje. Plane bus numatyta išorinio uosto vieta prie Klaipėdos arba prie Būtingės.

Iki šio plano tvirtinimo ir po jo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, anot V. Paukštės, rengs išorinio uosto pagrindimo dokumentus, ieškos atsakymų į klausimą, koks yra tokio uosto poreikis, kokio dydžio uosto reikia, modeliuos jo navigacines sąlygas, analizuos, koks būtų tokio uosto poveikis krantams ir aplinkai. Bus analizuojama ir rinka, naujo išorinio uosto statybos būtinybė.