Klaipėdos prieigose veikiančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrę verslai konstatuoja, kad jeigu ne Klaipėdos uostas, stambiausi dabartiniai investuotojai net nebūtų svarstę investuoti Klaipėdos regione. Ši tendencija stebima jau ne vieną dešimtmetį.

Klaipėdos LEZ skaičiavimais, bendra čia veikiančių įmonių apyvarta yra apie 1,7 mlrd. eurų, o apie 1 mlrd. Eur sudaro keleto didžiųjų įmonių apyvarta, kurios investicijoms Klaipėdą pasirinko būtent dėl jūrų uosto.

Kelias žaliavoms ir produkcijai

Pernai Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių eksportas siekė apie 640 mln. Eur. Apie pusę šios apimties sudarė eksportas per Klaipėdos jūrų uostą. Jūrų vartai yra itin svarbūs ir importuojant žaliavas, skirtas gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją: stambiosios LEZ veikiančios PET gamintojos „Orion Global PET“ ir „NEO GROUP“ per uostą įsiveža daugiau kaip 90 proc. savo žaliavos, nors eksportuojant jos jau dažnai pasitelkia ir sausumos transportą. Pavyzdžiui, pernai jūros keliu „NEO GROUP“ importavo ir eksportavo daugiau kaip 600 tūkst. tonų žaliavos ir produkcijos. Importuojant žaliavas uostas sudarė 95 proc. operacijų, o eksportuojant produkciją – 30 proc.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas pasakoja, kad daugiau kaip prieš 20 metų miestas ir visa šalis visų pirma konkuravo kainomis, todėl pasiekiamumas per uostą buvo gyvybiškai svarbus jau tuomet. Viena iš LEZ senbuvių, pasaulinei „Indorama“ grupei priklausanti „Orion Global PET“ ne kartą yra pabrėžusi, kad savo metu plėtrą Europos rinkose numačiusi bendrovė Klaipėdą didele dalimi pasirinko būtent dėl uosto.

„Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos LEZ kartu su visa Lietuva sparčiai keičiasi. Konkuruojame nebe kaina, o protais ir idėjomis, naujais produktais, technologijomis, patentais, inovacijomis. Bet net ir tokiu atveju žaliavas reikia importuoti, o produkciją – eksportuoti. Net ir vienas naujausių mūsų investuotojų – Vokietijos hidraulikos sistemų gamintoja „HAWE“ – taip pat minėjo, kad Klaipėdą, be kitų priežasčių, pasirinko ir dėl uosto, užtikrinsiančio efektyvesnius transporto maršrutus“, – tvirtino E. Kiudulas.

Konkurencingumo rodiklis

Stambios biodyzelino gamintojos „Mestilla“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Tinginys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ir visų Baltijos valstybių rinkos yra mažos dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir tankumo, todėl pasaulyje konkuruoti norinčioms įmonėms svarbus atitinkamas gamybos mastas ir efektyvūs būdai pasiekti didžiąsias vartotojų mases.

„Todėl apie 80 proc. produkcijos eksportuojame, o konkurencingiausia tai daryti per Klaipėdos uostą. Apskritai didžioji dalis tiek mūsų klientų, tiek konkurentų Vakarų Europoje yra įsikūrę uostuose ar šalia jų, nes mūsų srityje žaliavų ar produkcijos tiekimas yra labai glaudžiai susijęs su vandens logistika“, – sakė R. Tinginys.

„Mestillos“ veikla uosto reikšmę išplečia gerokai už pajūrio regiono ribų – bendrovė yra viena stambiausių šalies rapsų supirkėjų, o per kelis dešimtmečius šių augalų derlius Lietuvoje išaugo apie penkis kartus. Šitaip uostas turi kone tiesioginės įtakos ir šimtus kilometrų nuo jo nutolusiems ūkininkams.

Vokietijos polimerų milžinė „Rehau“ gamyklą Klaipėdos LEZ atidarė prieš keletą metų. Apie pusę žaliavų įmonė importuoja jūra, tačiau galutinę produkciją daugiausia išveža sausuma.

„Klaipėdos uostas yra strateginis logistikos taškas mūsų veikloje. Prieš įsikuriant Klaipėdos LEZ, tai buvo teigiamas ir svarbus aspektas, jo reikšmė dar labiau išaugo dėl artumo ir efektyvumo. Kitais metais planuojame nedidele dalimi padidinti ir eksporto dalį per uostą“, – teigė „Rehau Production LT“ logistikos vadovė Rasa Povilaitytė.

Uostas nuolat modernizuojamas

Klaipėdos uosto vaidmuo investuotojams renkantis Klaipėdą ir Lietuvą yra tarsi įrodymas, kad sprendimai net ir sudėtingais periodais nemažinti infra-struktūros tobulinimo tempo bei investicijų apimties teikia rezultatų: investuojantys verslai kuria darbo vietas klaipėdiečiams bei aplinkinių miestų gyventojams, įmonių mokami mokesčiai pildo Lietuvos piniginę.

„Būti tuo, į kurį investuotojai atkreipia dėmesį spręsdami, ar pasirinkti Lietuvą – ir įvertinimas, ir tam tikra atsakomybė. Tai tarsi žinutė, kad Klaipėdos uostas turi nemažinti investicijų, tobulėjimo tempo ir šalies vartus verti vis plačiau, siūlyti naujas rinkas, inovacijas. Verslui svarbus uosto pajėgumas čia ir dabar, todėl nuolat turime būti žingsniu priekyje. Investicijų pritraukimas yra abipusis procesas: šimtamilijoninės investicijos pritraukia verslą, kuris vėliau aprūpina uostą kroviniais, investuoja savarankiškai. Duomenys yra labai konkretūs: 2019–2024 m. į uosto infrastruktūrą investavome apie 380 mln. eurų, o uosto įmonių investicijos siekia dar apie 400 mln. eurų per tą patį laikotarpį“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Investuotojus vystyti veiklą Lietuvoje traukiantis Klaipėdos uostas svariai prisideda prie miesto ir regiono stiprinimo, nes įsikuriantys ir augantys verslai ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir pridėtinę vertę miestui bei valstybei.