Lietuviško verslo bankrotai

2014 m. bankrutavusi, o 2017 m. likviduota "Klaipėdos hidrotechnika" ir šiuo metu bankrutuojanti Gargždų "Hidrostatyba" yra didžiausios lietuviškos įmonės, kurios žlugo dirbdamos Klaipėdos uoste.

"Klaipėdos hidrotechnikos" žlugimas prasidėjo, kai pasikeitus "Klaipėdos Smeltės" savininkui  uoste buvo "įšaldyta" dalis jos krantinių statybų. Kelerius metus vyko aiškinimasis, kaip krantines, kurios numatytos generalinių krovinių krovai, pritaikyti konteineriams krauti.

Tai vyko pasaulinės recesijos metu, kai daugeliui Lietuvos įmonių ėmė stigti apyvartinių lėšų ir "Klaipėdos hidrotechnika" nebesugebėjo laviruoti susidarius jų trūkumui.

Tarp bankrutavusių uosto statybos darbų įmonių yra ir bendrovė "Lokys", kuri likviduota dar 2015 m.

Gargždų "Hidrostatybos" smukimas nesusijęs su darbais Klaipėdos uoste. Jos bankroto priežastis buvo nuostolinga geležinkelio ruožo "Rail Baltica" rekonstrukcija.

Dėl susidariusios 5,34 mln. eurų skolos ją pradžioje bandyta restruktūrizuoti, tačiau, kreditoriams nesutarus, 2020 m. spalį jai iškelta bankroto byla, o nuo 2021 m. vidurio ji įgijo likviduojamos įmonės statusą.

Kaip ir "Klaipėdos hidrotechniką", Gargždų "Hidrostatybą" lydėjo ir tebelydi įvairūs teismo procesai.

"Hidrostatybos" veikla uoste

Kaip ir "Klaipėdos hidrotechniką", Gargždų "Hidrostatybą" lydėjo ir tebelydi įvairūs teismo procesai. 2020 ir 2021 m. būdavo po 7–9 teismų bylas kasmet.

Šiemet įvairiuose teismuose yra mažiausiai 4 bylos. Tarp jų buvo ir byla su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kur "Hidrostatyba" buvo vienas iš ieškovų.

Šiemet sausio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė "Hidrostatybai"  sumokėti bylinėjimosi išlaidas tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tiek buvusiai savo partnerei Latvijos BMGS bendrovei.

Latvijos BMGS bendrovė prieš 5–6 metus uoste buvo viena iš pagrindinių "Hidrostatybos" partnerių. Iš buvusios valstybinės melioracijos įmonės išaugusi "Hidrostatyba" neturėjo nei patirties, nei technikos uosto hidrotechniniams darbams atlikti, todėl užmezgė kontaktą su tokią patirtį turinčia hidrotechninių darbų kompanija BMGS iš Rygos.

Vienas jungtinės veiklos susitarimas su Latvijos BMGS bendrove buvo paskutinioji "Hidrostatybos" veikla uoste. Jos kartu buvo laimėjusios Uosto direkcijos skelbtą konkursą už 27 mln. eurų gilinti krantines ir dokų duobes prie Vakarų laivų gamyklos. Sutartis buvo pasirašyta 2018 m. spalio 18 d. Ji turėjo būti įvykdyta per dvejus metus. Bet "Hidrostatybą" ėmė spausti ekonominės problemos.

Ataskaitose liko prisiminimai

Šiais metais Gargždų "Hidrostatyba" dar bylinėjasi su "Lietuvos geležinkeliais", "Sodra", Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Tokios ar panašios bylos likviduojant įmones yra įprastos, nes jų likvidatoriai teismuose privalo išnaudoti bet kokią galimybę atgauti pinigus ir atsiskaityti su kreditoriais.

Paprastai po tokių didelių įmonių likvidavimo ir jos lieka kam nors skolingos.

Uosto direkcijos 2014 ir 2015 m. ataskaitose kaip beviltiškos skolos kabėjo pinigų sumos, kurias jai liko skolinga "Klaipėdos hidrotechnika".

2011–2014 m. Uosto direkcijai buvo ypač karšti, nes įvairiuose teismuose buvo net 13 bylų, kurios daugiausia buvo susijusios su rangovais.

2020 m. ataskaitoje kokių nors rimtesnių ginčų su rangovais, kurie būtų teismuose, Uosto direkcijoje nefiksuota, išskyrus ginčą su Gargždų "Hidrostatyba" ir Latvijos BMGS.

2021 m. ataskaita dar nepateikta, ji rengiama.