Antrasis uosto kapitonas

Garsiausią visų laikų Lietuvos jūrininką, kapitoną Liudviką Stulpiną Klaipėdos uosto kapitono poste pakeitęs A. Daugirdas nėra itin žinomas.

Įvairiuose Lietuvos enciklopediniuose leidiniuose jam skiriama vos po kelias eilutes ir pateikiama vienintelė mažytė nuotrauka iš Povilo Almio Mažeikos archyvo. Šie vyrai galėjo būti pažįstami, nes tarpukaryje buvo susiję su Lietuvos laivynu. Abu gyveno Klaipėdoje, o po II pasaulinio karo atsidūrė Šiaurės Amerikos žemyne.

A. Daugirdas 1933 m. perėmė Klaipėdos uosto kapitono pareigas iš tuo metu jau sirgusio L. Stulpino. Klaipėdos uosto kapitonu jis buvo iki pat 1939 m., kai Klaipėdos uostą kartu su Klaipėdos kraštu iš Lietuvos išplėšė nacistinė Vokietija.

A. Daugirdui teko ne itin maloni misija. Jis kaip Lietuvos atstovas turėjo dalyvauti komisijoje, kuri vokiečiams perdavė Klaipėdos uostą.

Tragedija: A. Daugirdui esant uosto kapitonu 1933 m. liepos 15 d. išplaukdama į molą atsitrenkė ir apsivertė jachta „Budys“. Ta proga vainiką į jūrą išplukdė uosto valdybos nariai – antras iš kairės R. Vilčinskas, centre A. Daugirdas, antras iš dešinės J. Šimoliūnas. „Europeana.eu“ nuotr.

Apiplaukė aplink pasaulį

Iš Mažeikių rajono Klišių dvaro (nes jo tėvai buvo bajorai) 1894 m. kilusio A. Daugirdo kelias į jūrą buvo panašus kaip ir kitų to metų lietuvių. Jis išskirtinai vesdavo tik per carinės Rusijos karinį laivyną.

Įdomiau yra tai, kad Lietuvos bajorų vaikas, kurio krikšto tėvas netgi buvo tuo metu gerai žinomas grafas Vladimiras Zubovas, pasirinko jūrininko profesiją. Tarkim, tas pats L. Stulpinas jūrininku tapo dėl didelio skurdo, kai mirus tėvams, būdamas 14 metų turėjo pėsčiomis išeiti iš Telšių krašto į Liepoją ir pradėti nuo žemiausios jūrinės grandies – burlaivio jungos.

A. Daugirdas mokėsi Peterburge, 1916 m. baigė povandenininkų karo mokyklą Balaklavoje, Juodosios jūros regione, atliko pirmąją plaukimo praktiką carinės Rusijos povandeniniame laive „Tiulen“. Kaip jūrų leitenantas dalyvavo carinės Rusijos kariuomenės mokomojo būrio laivo kelionėje aplink pasaulį.

Gali būti, kad A. Daugirdas yra pirmasis lietuvis laivu apiplaukęs aplink pasaulį.

Galima prisiminti, kad tuo laiku, kai jis buvo leitenantu rusų laivuose, L. Stulpinas jau savarankiškai vedė laivus kaip jūrų kapitonas. Jie plaukiojo iš Europos į Ameriką per Atlantą.

Nieko nuostabaus, kad 23 metais vyresnis L. Stulpinas buvo daugiau pasiekęs.

Tačiau ir A. Daugirdo indėlis Lietuvos laivybos istorijoje yra žymus, ypač, jei jis, kad ir su carinės Rusijos laivais, pirmasis iš Lietuvos jūrininkų apiplaukė aplink pasaulį. Taip pat jis pirmasis iš Lietuvos jūrininkų tapo povandeninio laivo, kuris plaukiojo Juodojoje jūroje, karininku.

Klaipėdoje veikė aktyviai

Kaip ir L. Stulpino atveju, A. Daugirdo jūrinėje veikloje didžiulę įtaką padarė 1917 m. Rusijoje įvykusi revoliucija.

1918 m. jis grįžo į Lietuvą, dalyvavo nepriklausomybės kovose, buvo kariuomenės žvalgas, automobilių bataliono vadas. Jūrininkų Lietuvai tuo metu dar nereikėjo, nes ji turėjo tik mažą ruoželį jūros nuo Nemirsetos iki... Netgi dėl Šventosios tuo metu dar vyko ginčai su Latvija.

Nei uosto, nei laivyno Lietuva tuo metu neturėjo. Viskas atsiras vėliau, po 1923 metų, kai Lietuva atgaus Klaipėdos uostą.

Tapęs Klaipėdos uosto kapitonu A. Daugirdas neužsidarė kabinete.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad A. Daugirdas Lietuvos kariuomenėje tarnavo neilgai. Išėjęs iš jos tapo Amerikos lietuvių akcinės bendrovės direktoriumi.

Galimybė jam sugrįžti prie mėgstamos jūrininko veiklos tapo 1927 m., kai Lietuva kovai su kontrabandininkais nusipirko laivą, kuris pavadintas „Prezidentas Smetona“. A. Daugirdas buvo pirmasis šio laivo kapitonas, jam vadovavo iki 1932 m., o po to tapo Klaipėdos uosto kapitonu.

Įdomu yra ir tai, kad tapęs Klaipėdos uosto kapitonu A. Daugirdas neužsidarė kabinete. Jis aktyviai dalyvavo buriuotojų veikloje, buvo Klaipėdos jachtklubo valdybos nariu. 1934–1938 m. buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininku. 1935–1936 m. jis buvo „Jūros“ žurnalo redaktoriumi, 1936–1937 m. kurį laiką ėjo ir jūrininkystės inspektoriaus pareigas.

Stasys Gorodeckis prisiminimuose rašė, kad su broliu Zigmu vasaros atostogas mėgdavo leisti pas gimines Daugirdus Klaipėdoje. Juo labiau, kad tuometis uosto kapitonas A. Daugirdas įdomiau pasakodavo apie savo plaukiojimą laivais.

Prisiminimai: A. Daugirdo laikų Klaipėdos uostas. „Europeana.eu“ nuotr.

Karas išvijo iš Lietuvos

S. Gorodeckis prisiminė, kad 1939 m. kovą vokiečiams užėmus Klaipėdą A. Daugirdas pasiliko joje, nes nematęs savo gyvenimo be jūros.

Prasidėjus II pasauliniam karui Klaipėdoje tapo neramu. A. Daugirdas su šeima pasitraukė į Vokietijai tuo metu priklausiusį pajūrio miestą Ščeciną (dabar jis priklauso Lenkijai). Ir čia karas juos pasivijo. Šeima pasitraukė į Kanadą. Čia A. Daugirdas mirė 1979 m., o palaidotas JAV Čikagos kapinėse.

Nemažą dalį istorinių faktų apie A. Daugirdą knygoje „Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas“ 2009 m. pateikė ir Lietuvos admirolas Raimundas Baltuška. Jis A. Daugirdą laikė artimu jūrininku, nes abiem yra tekę tarnauti povandeniniuose laivuose, tik A. Daugirdui – carinės Rusijos, R. Baltuškai – Sovietų Sąjungos.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.