Uosto direkcijoje užfiksuotas nemalonus faktas, kai iš uosto akvatorijos valymo ir grunto pylimo siekiant pamaitinti smėliu pajūrio zoną buvo bandoma, kaip manoma, neteisėtai gauti kompensaciją.
Nuostolius atlygino
Uosto valymo darbus atliekanti Vokietijos kompanija „Meyer & Van der Kamp” 2015 metų kovo 13 dieną priekrantėje išpylė gruntą iš baržos. Tai yra 18 žvejybos barą, kur statomi žvejų tinklai. Įprastai prieš pilant gruntą žvejei būdavo įspėjami iš anksto ir tinklus patraukdavo. Šį kartą to neįvyko. Iš karto po grunto išpylimo kovo 17 d. 18 bare žvejojančios bendrovės „Drevernos žuvis“, „Stintelė“, „Gero vėjo žvejams“ bei G.Tydiko ir V.Razmos žvejybos įmonės kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo.
Su žvejų pretenzijomis buvo supažindinta uostą valanti kompanija „Meyer & Van der Kamp”. Kiekvienai žvejų grandžiai buvo skirta po 186 eurus kompensacijų. Vokiečių kompanija žvejams nuostolius atlygino balandžio viduryje.
Toks nuostolių atlyginimas yra numatytas pagal 2008 metais Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką už vienos dienos sutrikdytą žvejybą.
Nauji prašymai
Matyt po to tarp žvejų įvyko pokalbiai. Vieni pasigyrė, kad gavo kompensaciją už išbaidytas žuvis. Kitiems kilo noras taip pat gauti pinigų iš vokiečių.
Balandžio 29 dieną, tai yra praėjus pusantro mėnesio po to kai buvo išpiltas gruntas į 18 žvejybos barą, prašymą dėl kompensacijų Uosto direkcija parašė neseniai sukurtos Palangoje registruotos Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.
Jis prisiminė, kad šiemet dėl uosto valymo nuo vasario 17 iki kovo 2 dienos žvejai patyrė prastovas ir už tai gavo kompensacija. Tuo pačiu raštu buvo paprašyta Uosto direkcijos, kad būtų mokamos kompensacijos – 1073 eurai bendrovei „Žvejo laimikis“ ir 1350 eurų - T.Areškevičiaus individualiai įmonei dėl kovo 13 d. 18 žvejybos bare išpilto grunto.
„Mūsų žvejams kompensacijos taip ir nebuvo sumokėtos, nors smėlį iš uosto užpylė ant tinklų. Žvejai dar aiškinsis, kodėl nekompensuota“, - tikino M.Rimeikis.
Jo teigimu, žvejai jau gavo naujus įspėjimus, kad iš uosto išsiurbtas smėlis bus pilamas į žvejybos barus.
„Kai žvejai gauna įspėjimą iš anksto tinklus gali patraukti. Blogiau yra, kai išsiurbtas gruntas pilamas be įspėjimo ir ant tinklų“, - tikino M.Rimeikis.
Kilo abejonės
Gavus naują raštą dėl žvejų nuostolių Uosto direkcijoje kilo sąmyšis. Jau kartą atlyginus žvejams nuostolius vėl reikės kreiptis į vokiečių kompaniją dėl to paties 2015 m. kovo 13 dienos išpylimo.
Kokį įspūdį susidarys vokiečių kompanija apie Lietuvą, kur kiekviename žingsnyje tik ir žiūrima, kaip ištraukti pinigų?
Juo labiau, kad ėmė aiškėti, jog T.Areškevičiaus individuali įmonė net ir neturėjo teisės žvejoti 18 žvejybos bare, kur buvo išpiltas gruntas. Jo žvejybos barai yra 19 ir 21.
Todėl Uosto direkcijai kilo pagrįstų abejonių, ar tik nesiekiama pasipiningauti? Ji pareikalavo pateikti pagrįstus įrodymus, kad žvejai iš tiesų patyrė žalą.
„Rangovas vieną baržą į žvejybos barą išpylė per klaidą. Tokie dalykai būna retai. Panašus incidentas buvo 2010 metais. Abiem atvejais žvejai buvo suvesti su rangovais ir šie kompensavo nuostolius“, - tikino Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.
Jis nusistebėjo, kad po to, kai žvejai gavo kompensacijas už šių metų įvykį, tarsi „pilypai iš kanapių“ iššoko kita žvejų grupė. Rangovai darbus Klaipėdos uoste jau buvo baigę ir išplaukę... Jei ir būtų buvę nuostoliai, dabar jau galima gaudyti vėją laukuose.
Klaipėdos žvejyboje yra susidariusi nenormali situacija, kai susibūrė daugybė asociacijų ir tarp jų nėra jokios koordinacijos. Gegužę Klaipėdoje vykusiame Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje žvejai buvo paraginti vienytis – taip jie pasiektų daugiau. Tačiau kol kas jie tik skaidosi ir nekoordinuotais veiksmais stebina kitas institucijas.
Naujausi komentarai