Patikrinti, rasti ir sunaikinti

"Kai išgirdau apie reikalavimą sunaikinti oranžinės spalvos petunijas mieste, net išsigandau, kur reikės gauti pinigų naujų gėlynų atsodinimui. Tačiau paaiškėjo, kad petunijų viešuose Klaipėdos gėlynuose nėra, pas mus žydi daugiausiai pelargonijos ir begonijos", – pasidžiaugė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Lygiai prieš mėnesį Aplinkos ministerija išplatino Europos Komisijos (EK) prašymą patikrinti ir sunaikinti oranžiniais žiedais žydinčias genetiškai modifikuotas petunijas, kad jos toliau neplistų.

Lietuvai nurodyta kuo greičiau surinkti visas oranžinių petunijų sėklas ir sunaikinti daigus.

Uostamiestį gėlių sodinukais aprūpinantys verslininkai Violeta ir Rimantas Olisevičiai teigia, kad dėl modifikuotų petunijų  prieš kelias savaites savo ūkyje sulaukė komisijos vizito.

"Kad petunijos yra modifikuotos ir negalima jų auginti bei platinti, mes žinome. Komisija ir jų nerado, nes mes tų gėlių neturime. Oranžinių petunijų nesodinome ir Klaipėdos viešosiose erdvėse. Šią informaciją žinojome anksčiau, nei ji pasiekė Lietuvą. O Taikos prospekto ir Debreceno gatvės sankryžoje žydi oranžinės pelargonijos", – tikino V.Olisevičienė.

Visą mėnesį – tyla

Ryškiausias požymis, kad petunijos gali būti genetiškai modifikuotos – būtent oranžiniai žiedai.

Genetiškai modifikuotų petunijų aptikta 12 ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Aplinkos ministerija birželio pradžioje išplatino pranešimą, kuriame primygtinai prašė tokių oranžiniais žiedais žydinčių petunijų jau įsigijusių žmonių jas sunaikinti ir pranešti, kur šių augalų įsigijo.

Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės augalininkystės tarnyba vieningai nutarė, kad petunijų sėklų ir daigų pardavėjai turi pašalinti genetiškai modifikuotus augalus iš rinkos ir juos sunaikinti (sėklos turi būti grąžinamos tiekėjams).

"Lietuva, kaip ir visos ES šalys, kuriose rasta genetiškai modifikuotų petunijų ar jų sėklų, skubiai imasi veiksmų joms pašalinti iš rinkos", – tada tikino aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Ministerijoje pranešimų apie įsigytas oranžiniais žiedais žydinčias petunijas su jų nuotraukomis laukta visą mėnesį, tačiau, pasak viešųjų ryšių atstovų, nesulaukta nė vieno signalo.

Naikinimas – principo reikalas

Nors Olandijos genetiškai modifikuotų organizmų komisija, atlikusi pirminę studiją, konstatavo, kad genetiškai modifikuotos petunijos nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai, tačiau jų sunaikinimas esą – principo reikalas.

"Šitų gėlyčių juk niekas nevalgo, taigi jos tarsi žmogui ir nekenkia, veikiausiai šis draudimas atsirado iš inercijos, nes yra valstybių, kurios siekia neįsileisti jokių GMO. O petunijų draudimas – principo reikalas, jeigu leis šitą, tai paskui turės leisti ir kitą. Svarbiausia, kad neaugintų genetiškai modifikuotų vaisių ir daržovių, kurie tiesiogiai žmonių sveikatai turi įtaką", – dėstė viešosios įstaigos "Žalioji Lietuva" vadovas Rimantas Braziulis.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis taip pat pritarė nematąs genetiškai modifikuotų petunijų grėsmės, tačiau tai – etikos ir teisės dalykai.

"Mano supratimu, šių gėlių sunaikinimas yra etikos klausimas. Jei namas yra neteisėtai pastatytas, jį vis tiek reikia nugriauti. Šiuo atveju teisė ir etika yra svarbesnės, nei investuoti milijonai. Ir reikia sunaikinti tas gėles. Tačiau matau žymiai bjauresnių dalykų, yra pardavinėjamos genetiškai modifikuotos akvariumų žuvelės, bet kažkodėl niekas į tai nekreipia dėmesio. Pasaulyje žmonės prieš tai protestuoja, o pas mus jų kažkodėl nedraudžia", – stebėjosi E.Paplauskis.