Laiptinės durys – visad atviros

Klaipėdietė Rasa (vardas pakeistas – A.D.) gyvena Sportininkų g. 28.

Namas neseniai renovuotas. Tačiau džiaugsmą temdo kaimynai, kurių nelaimė jau liečia ir visus aplinkinius žmones, nes dabar jie visi priversti gyventi tarsi nevalomame viešajame tualete.

"Pirmoje laiptinėje yra ligotų sutuoktinių pora. Abu – neįgalūs. Vyras, kiek žinau, onkologinis ligonis, jo psichika nebestabili. Jis tuštinasi lovoje, kambaryje, į tualetą ne visada sugeba nueiti. Kitame kambaryje guli jo žmona po insulto, ji suparalyžiuota. Pati irgi nesusitvarko. Ją esą prižiūri niekur nedirbantis, taurelės nevengiantis brolis. Tačiau nuo jų sklindančios smarvės mes dūstame. Laiptinės durys atidarytos dieną naktį", – skundėsi moteris.

Anot Rasos, tvaikas iš kaimynų buto skverbiasi ne tik pro lauko duris į laiptinę, bet ir pro ventiliacijos angas, net per sienas į kitus butus.

"Maža to, pas mus iš jų būsto atkeliavo parazitai. Apie tarakonus jau nekalbu. Atsirado blakių, tiesiog nebegalime gyventi. Kentėjome, kol pradėjo pulti blakės. Mes patys dabar jaučiamės kaip valkatos benamiai. Verkti norisi", – skundėsi Rasa.

Šauksmas – be atsako

Rasa pradėjo ieškoti, kas galėtų padėti nelaimėliams kaimynams.

Išsprendus jų bėdas, būtų galima sunaikinti ir parazitus, išvalyti patalpas, dingtų klaikus tvaikas, visiems gyventojams taptų lengviau.

"Pradėjau kryžiaus kelius. Pati esu medikė, todėl žinau, kad ligotų žmonių palikti likimo valiai ir taip jų kankinti negalima. Kreipiausi į socialinę tarnybą. Labai ilgai laukiau, kol socialiniai darbuotojai pasirodys. Mano žiniomis, tie kaimynai atsisakė bet kokių jų paslaugų, jie pareiškė, kad jiems viskas gerai. Socialinės paramos centro atstovai man paskambino ir apgailestavo, kad niekuo daugiau negali padėti, nes patys žmonės to nenori. Man pasiūlė skambinti į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių", – sakė Rasa.

Moteris kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Ten, išdėsčiusi problemą, išgirdo keistą klausimą, ko ji nori, ar kaimynus iškraustyti?

"Pabrėžiau, kad nenoriu jų iškraustyti, o tik pati gyventi be blakių ir be smarvės. Man pasakė, kad jie niekuo padėti negali, nes čia yra privatus būstas, aš turiu kreiptis į daugiabučio administratorių. Nuvažiavau pas administratorių, ten man pasakė, kad jie nieko negali padaryti, bet gali ateiti pastovėti prie durų, o kaimynai turi teisę jų neįsileisti, ir viskas tuo pasibaigs. Galiausiai man patarė kreiptis į teismą, kuris veikiausiai tęsis kokius ketverius metus. Ką mums daryti? Kam rašyti kokį raštą, kas į tai reaguos, kur eini, nes visur atsitrenkiu tarsi į sieną" – apgailestavo Rasa.

Kaimynų teigimu, nelaimėliai turi sūnų ir dukrą, kuri gyvena netoliese, o jos brolis – Vokietijoje.

Jie esą ne kartą norėjo ir mėgino tėvams padėti, tačiau šie kategoriškai atsisakė.

Varžo įstatymų pinklės

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė patvirtino, kad, jei žmonės yra sveiko proto ir jei jie atsisako socialinių paslaugų, prievartos taikyti niekas negali.

"Socialinių paslaugų įstatyme yra nuostata: "Žmogui pageidaujant". Bandysime juos įtikinti, bet jei jie pagalbos nepageidaus, mes – bejėgiai. Net į butą neįeisime, jei jie nenorės", – tvirtino D.Stankaitienė.

Esą laužtis į privačią valdą be prokuroro sankcijos negalima, net žinant, kad ten žmonių gyvybei gresia pavojus.

"Mano praktikoje buvo atvejis, kai kreipėmės ir prašėmės tokios prokuroro sankcijos, tačiau jos negavome. Tada nepakako mūsų įrodymų, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, o įeiti į butą negalėjome. Noriu pabrėžti, kad socialiniai darbuotojai durų nelaužo, jie prievarta įeiti į svetimus namus neturi teisės. Net neabejoju, kad tiems žmonėms reikia pagalbos, bet mes vieni nieko padaryti negalime", – teigė D.Stankaitienė.

Už atliekas – sąskaitos

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pripažino, kad Sportininkų g. 28 namo bute susiformavo grėsmingas infekcijos židinys ir teigė, kad higienines sąlygas name turi užtikrinti namo administratorius.

"Administratorius turėtų kreiptis į teismą, o teismas turi teisę įpareigoti išvalyti tą butą. Jau taip yra ne kartą buvę, o paskui jie pateiks sąskaitas tiems nevalyviems asmenims. Jei reikia mūsų pagalbos, namo administratorius gali mus išsikviesti, mes galime dalyvauti surašant aktą", – paaiškino V.Valys.

Bendrovės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas pastebėjo, kad higienos sąlygas namo administratorius turi užtikrinti tik bendro naudojimo patalpose, bet į privatų būstą, kaip teigia V.Valys, brautis jie irgi neturi teisės.

"Buvo atvejis Sportininkų g. 8, kur asmuo į savo butą tempė šiukšles. Sprendimą išvalyti tą būstą priėmė dauguma namo gyventojų, kaimynai. Nes reikėjo kreiptis į teismą, dengti bylinėjimosi išlaidas, kad gautume leidimą patekti į patalpas, kurias reikėjo iškuopti. Gyventojai sutarė už tas paslaugas sumokėti. Vėliau ta suma už valymą ir atliekų išvežimą turėjo būti išieškota ir grąžinta žmonėms. Kai tą sprendimą gavome, galėjome vykdyti tuos darbus, bet kai nėra, kas už tai moka, mes net neturime pagrindo pradėti kažkokią procedūrą", – tikino V.Barakauskas.

Anot V.Barakausko, patys gyventojai šiuo atveju turi parodyti iniciatyvą, kreiptis į teismą dėl kaimynų buto išvalymo ir paskui administratoriai padės jiems išieškoti išlaidas.

Grėsmingų židinių – daug

Neseniai Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujas Sanitarijos taisykles.

Pagal jas daugiabučių gyventojai turi tvarkyti ne tik bendro naudojimo patalpas – laiptines, rūsius, balkonus, bet ir savo butus, kad šie nevirstų infekcijos židiniais.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė sakė, kad, gavę raštišką skundą, sanitarijos inspektorės tokius butus tikrina.

"Jeigu jų neįsileidžia, tada rašome laišką, kad, esant antisanitarinėms sąlygoms ir pavojingai situacijai kitų žmonių atžvilgiu, jiems gali būti taikoma bauda. Paprastai po tokio rašto žmonės bent jau atidaro duris inspektoriams", – paaiškino J.Asadauskienė.

Jei vis dėlto ir tai nepadeda, reikia kreiptis į teismą.

Pasak Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, tokių grėsmingų infekcijos židinių uostamiesčio daugiabučiuose yra ne vienas, ir juos sutvarkyti nėra taip paprasta, nes teisinė procedūra – ilga.

"Dirbame ir su Socialinės paramos centru, medikais, sprendžiame klausimą dėl veiksnumo nustatymo, globos skyrimo, tenka užsiimti artimųjų paieška. Tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, nes žmogui socialinių paslaugų įpiršti negalime ir prievarta niekur negalime jo padėti", – pastebėjo J.Asadauskienė.