Vėliavas pas mus nešdavo pravaikštininkai.jie būdavo įsiskoline ir nereikėdavo jokių premijų .

duodavo 10 rublių o po parado su jeis gali drąsiai eit restoranan išeis puslitris , šalto patiekalo lėkštė, duonos ir mineralinio bonkė ,o už 10 eu tur būt ir pašikt restoranan neileis dabar.

nei vienam 10 rublių nepamaišę turėdamas gali drasiai eit į resatoraną ir tau ju užteks o už 10 euru nenueisi tik pašikt restorane galėsi.

Pirmiausia - iki 1965 m girtumas buvo "lengvinančia aplinkybe". Tai vargu ar kas tą "pitrijotą" būtų baudęs. O ten kur man teko dirbti - apie jokias premijas kalbų nebuvo. ADministracija su malonumu suteikdavo "laisvadienį" ir tuo noriai naudodavomės. Tais laikais vyko masinė jaunimo migracija iš kaimo į miestą, tai su ūkio darbais tėvams reikėjo padėti. Su bulvių nukasimu - tai galima ir dvi savaites po truputį. O štai sodinimas, kuris dar susijęs ir su tvartų išmėžimu, bei gyva eile arklio iš kolūkio tai dienai gavimui, tai čia jau tikrai. Mūsų vaikų buvome penketas, tai jau visi žinojo, kad tą dieną - talka bus didelė ir visus darbus vienu priėjimu padarysime. Todėl vienai iš tų dienų arklį gaudavome "be eilės". Suprantama, mažašeimiai būdavo nepatenkinti, tačiau prieš faktą niekur nedingsi.

Niekas nemokėjo,pabandyk nenešti ar neiti į paradą