Be diskriminacijos

Uostamiestyje šiuo metu įsikūrę nemažai užsieniečių, pasitaiko ir tokių, kurie po kelerius metus praleidžia vienoje valstybėje, paskui keliauja į kitą šalį, kur vėl leidžia savo vaikus į mokyklas.

Tam, kad aukštos kvalifikacijos specialistai neaplenktų Lietuvos ir sykiu Klaipėdos, mokyklose bus įgyvendinamos tarptautinės programos.

"Šia priemone planuojama, kad savivaldybės ar nevalstybinėse mokyklose veiktų klasės, įgyvendinančios akredituotas tarptautines programas anglų kalba", – informavo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Klaipėdos miesto tarybos kolegija vakar svarstė, kas turėtų tuo užsiimti – savivaldybės ar privačios ugdymo įstaigos. Mat didžiausias rūpestis kyla dėl didelių išlaidų, kurios savivaldybei šiandien sunkiai įkandamos.

Esą tarptautines klases užpildytų užsieniečių vaikai, tačiau neatmetama galimybė, kad jose mokytųsi ir vienas kitas klaipėdietis.

"Programos tikrai nereikėtų skirstyti pagal tautybę, profesiją, lytį. Diskriminacijos šioje vietoje neturėtų būti – mokytis galėtų visi", – akcentavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Reikėtų 430 tūkst. eurų

Tarptautinių programų steigimą sudaro du etapai: parengiamasis, kuris vyktų iki kitų metų, ir programų įgyvendinimo, planuojamas 2019–2020 m.

Kandidatėmis tapusioms mokykloms tektų sumokėti programų metinį mokestį, taip pat privalomi profesinio vystymosi kursai mokytojams, programos vadovui bei apmokėjimas už ekspertų darbą, jų keliones, apgyvendinimą.

Pirmajame etape tarptautinių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms diegti per dvejus metus reikėtų beveik 144 tūkst. eurų, kasmet – po 72 tūkst. eurų.

Šioms priemonėms finansuoti reikėtų apie 430 tūkst. eurų.

"Mokyklos, siekdamos tinkamai pasirengti, turėtų papildomai investuoti lėšų ugdymo priemonėms bei vadovėliams įsigyti, specialiesiems kabinetams ir laboratorijoms įrengti, tarptautinės programos konsultantų paslaugoms ir mokytojų anglų kalbos tobulinimo kursams apmokėti bei kitoms organizacinėms išlaidoms padengti. Iš viso šioms priemonėms finansuoti reikėtų apie 430 tūkst. eurų", – aiškino V.Kazakauskienė.

Dairosi į privatų sektorių

Antrasis programos įgyvendinimo etapas pareikalautų išlaidų palaikomajam mokesčiui už naudojimąsi šia programa, mokinio krepšeliui, mokytojų atlyginimams.

"Be visų ugdymo lėšų, programų vykdymo mokestis bei privalomi profesinio vystymosi kursai kasmet atsieitų apie 39 tūkst. eurų", – teigė V.Kazakauskienė.

"Todėl siūlome du variantus. Vienas jų, kad viešojo konkurso būdu tarptautinėms programoms įgyvendinti būtų atrinktos nevalstybinės mokyklos. Tuo atveju savivaldybė dengtų lėšas visam parengiamajam etapui, o kitus mokesčius susimokėtų jau atrinktos mokyklos. Antras pasiūlymas, kad tuo užsiimtų savivaldybės mokyklos ir visi mokesčiai gultų ant savivaldybės pečių", – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Esą savivaldybės mokyklos nėra pasirengusios įgyvendinti tarptautinių programų užsieniečių vaikams pagal visus amžiaus tarpsnius, maža to, tai būtų per didelė finansinė našta miestui.

V.Kazakauskienės žodžiais, šiuo metu labiausiai tam pasiruošę yra Klaipėdos "Universa Via" tarptautinė mokykla, Klaipėdos licėjus. Todėl miesto tarybos kolegijos nariai vieningai sutarė tarptautines programas patikėti privačioms mokykloms konkurso būdu.

"Natūralu, kad privatus sektorius visada susitvarko geriau negu valdiškas", – apibendrino vicemeras Artūras Šulcas.

Šiuo metu visoje Lietuvoje yra dešimt mokyklų, kuriose mokiniai gali mokytis pagal tarptautines programas. Septynios jų yra nevalstybinės. Beveik visose vaikai mokosi anglų kalba ir tik vienoje – prancūzų.